Skip to content Skip to footer
Search

Pagalba verslui antrojo karantino Lietuvoje laikotarpiu

Maksimas Saveljevas „PwC Legal“ vyr. projektų vadovas, advokatas, PwC Lietuva 30/11/20

Nuo 2020 m. lapkričio 7 d. Lietuvoje vėl paskelbtas karantinas visos valstybės mastu. Jo metu draudžiama viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų, lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų, bingo salonų, lažybų ir totalizatorių punktų veikla, išskyrus maisto tiekimą išsinešti, parduotuvių, prekybos centrų, turgaviečių, paslaugų teikimo vietų veiklą, užtikrinannt 10 m2 prekybos plotą vienam lankytojui. Uždaryta sveikatinimo paslaugų centrų, teikiančių poilsio paslaugas, veikla, taip pat uždraustas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto klubų ir kitų įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas, išskyrus aukšto meistriškumo sporto pratybas, individualius fizinio aktyvumo užsiėmimus, teikiamus fizinio aktyvumo ar sporto specialisto, instruktoriaus ar fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų teikėjo, fizinį aptarnavimą bibliotekose, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu nustatytas sąlygas.

Neabejotina, kad dėl susidariusios padėties verslas, dar nespėjęs atsigauti po pirmojo karantino vėl patirs didžiulį finansinį smūgį, o dalis verslų galimai bankrutuos ar užsidarys savanoriškai. Dėl šių priežasčių valstybės subsidijavimas, skirtas valstybės paskelbto karantino paveiktiems verslams, tampa labai svarbus.

Šiuo metu šių subsidijų klausimas vis dar yra svarstymo stadijoje. Tikėtina, kad ši situacija gali būti susidariusi ir todėl, kad po 2020 m. spalio mėnesio Seimo rinkimų vis dar yra formuojama naujoji Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kuri spręs dėl subsidijų.

Antrojo Lietuvoje paskelbto karantino laikotarpiu numatoma parama verslui pasižymi didesniu specifiškumo laipsniu, lyginant su pirmuoju karantinu pavasarį. Finansinę paramą planuojama nukreipti tikslingai į tuos verslus, kurie labiausiai nukentėjo dėl COVID-19 infekcija susijusių apribojimų.

Šiuo metu akcentuojamos ir svarstomos gerokai siauresniam juridinių asmenų ratui taikytinos paramos priemonės, iš jų išskiriant dvi pagrindines ir einamiausias - subsidijas verslams, kurių veikla yra apribota, ir lengvatines paskolas tiems verslams, kurių likvidumas dėl COVID-19 nukentėjo.

Planuojama, kad lengvatines paskolas labiausiai paveiktoms veikloms gautų individualiai vertinamos įmonės pagal jų finansinę būklę. Paskolos dydis galėtų siekti iki 300 tūkst. Eur. Preliminariai planuojama, kad subsidijoms reikėtų apie 80 mln. Eur, o lengvatinėms paskoloms – apie 30 mln. Eur valstybės lėšų.

Parama verslui vadovaujantis paskutiniu Vyriausybės nutarimu priimtu 2020 lapkričio 25 d. skiriama atsižvelgiant į du kriterijus:
• įmonės apyvartos 2020.03.01 – 2020.10.31 laikotarpiu kritimą 30 ir daugiau proc., palyginti su tuo pačiu parėjusių metų laikotarpiu,
• ar įmonė patenka į labiausiai nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių įmonių sąrašą.

Šiuo metu svarstomas paramos dydis yra 25 proc. nuo 2019 m. bendrovės sumokėto GPM. Tiesa, šis aspektas dar nėra patvirtintas, tai bus naujai suformuotos Vyriausybės prerogatyva. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu siūloma, kad aukščiau minėtos paramos subjektu nebūtų didelės įmonės (tos, kurios turi daugiau nei 250 darbuotojų, balanse nurodyto turto vertę – 20 mln. eurų, o jų pardavimo grynosios pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 40 mln. eurų.) Verslo atstovai su tokiu sprendimu nesutinka, tačiau valdžios institucijos pažymi, kad dideliems verslams remti yra skirtas spalio mėnesį startavęs Lietuvos paramos verslui fondas.

Fondas siekia suteikti investicijas didelėms ir vidutinėms įmonėms tiesiogiai nukentėjusioms nuo COVID-19 pandemijos, kurių veiklos pabaiga sukeltų grandininę reakciją, bei turėtų reikšmingų socialinių ir ekonominių pasekmių mažesnėms įmonėms, taip pat skatina kapitalo rinką Lietuvoje, institucinių investuotojų pritraukimą, kuria pamatą sparčiam ir darniam ekonomikos atsigavimui.

Lapkričio viduryje jau apie pusšimtis Lietuvos įmonių išreiškė susidomėjimą fondu ir jo siūlomomis galimybėmis. Valstybė į Fondą investavo 100 mln. eurų dydžio pradinį įnašą per Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įsteigtą bendrovę – Valstybės investicinis kapitalas (VIK) ir priklausomai nuo poreikio ši bendrovė planuoja išleisti iki 400 mln. eurų skolos vertybinių popierių su valstybės garantija. Taip pat bus siekiama į Fondą pritraukti iki 500 mln. eurų institucinių investuotojų lėšų. Planuojama, kad Fondo dydis sieks iki 1 mlrd. eurų.

Kartu su minėtu fondu pagalbos verslui priemones ir toliau, su aktualias pakeitimais, įgyvendina ir INVEGA. INVEGA nuo koronaviruso nukentėjusiems verslams siūlo garantijas, paskolas ir kompensacijas.

Individualios garantijos paskoloms ir lizingui atveju INVEGA garantuoja pirmos paskolos dalies grąžinimą kredito įstaigai iki 80 proc. sumos. Minimalus garantijos dydis 5 000 Eur, maksimalus - priklausomai nuo įmonės dydžio - iki 1 500 000 Eur. Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijų sumos svyruoja nuo 1 500 Eur iki 80 000 Eur, tačiau garantijos dydis negali viršyti 50 proc. prievolių užtikrinimo sumos.

Verslai skatinami naudotis kitomis priemonėmis: sutelktine paskola „Avietė“ – investicijoms ir apyvartiniam kapitalui finansuoti bei skolintis per alternatyvius finansuotojus „Alternatyva“ priemonės pagalba. Šios paskolos gavėjas turėtų būti smulkiojo ar vidutinio verslo subjektas Lietuvos Respublikoje, kurio planuojami piniginiai srautai yra pakankami įsipareigojimų vykdymui. Finansavimas galimas iki 200 000 Eur sumos.

Dalį aktualių priemonių, padedančių išgyventi verslui, toliau vykdys ir Valstybinė mokesčių inspekcija. VMI įgyvendina „Subsidijų mikroįmonėms“ priemonę, pagal kurią nuo 1 iki 9 darbuotojų turinčios Lietuvos bendrovės gali kreiptis dėl negrąžinamų subsidijų gavimo ir gautas subsidijas panaudoti apyvartinėms lėšoms. Priemonei įgyvendinti buvo skirta 100 mln. Eur valstybės biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad šia parama jau pasinaudojo 34,9 tūkst. įmonių ir yra išdalinta 94,3 iš 100 mln. Eur. Šios subsidijos dydis siekia pusę įmonės sumokėto gyventojų pajamų mokesčio, kai sumokėtas GPM praėjusias metais viršija 2000 eurų. Jei sumokėta GPM suma pernai yra nuo 1 iki 2 tūkst. eurų, skiriama 1 tūkst. eurų subsidija, o jei GPM suma mažesnė nei 1 tūkst., skiriama 500 eurų subsidija. Įmonė praėjusiais metais turi būti sumokėjusi GPM, ji neturi būti bankrutuojanti, restruktūrizuojama, likviduojama ar pan.

Taip pat, VMI, atsižvelgdama į karantino metu nustatytus ribojimus ir draudimus veiklos vykdymui dėl COVID-19, sudarė mokesčių mokėtojų, nukentėjusių nuo COVID-19, sąrašą. Mokesčių mokėtojai, kurie įtraukti į sąrašą, ir kuriems nuo kovo 16 d. iki gruodžio 31 d. atsiranda mokėtinų mokesčių, automatiškai, be prašymo: atleidžiami nuo delspinigių ir nevykdomas jų mokesčių išieškojimas.Verslininkai, neradę savęs tarp paskelbtų mokesčių mokėtojų, tačiau taip pat patyrę neigiamas pasekmes dėl COVID-19, dėl pagalbos priemonių jų verslui taikymo gali kreiptis į mokesčių administratorių, pateikdami supaprastintos formos prašymą, kuriame turi pagrįsti, kad patyrė neigiamas pasekmes.

Verslų inicijuoti teisminiai procesai prieš valstybę dėl karantino paskelbimo

Po pirmojo karantino paskelbimo dalis bendrovių, kurių veikla buvo apribota, atstovų socialinėse medijose ir žiniasklaidoje pasisakė galimai neteisėtų valstybės veiksmų karantino paskelbimo klausimu. Šiuos pasisakymus lydėjo privataus sektoriaus atstovų planai kreiptis į teismą, traukiant valstybę atsakomybėn dėl galimai neteisėto veiklos apribojimo, prašant priteisti dėl įgaliojimų viršijimo patirtą žalą.

Pirmoji įmonė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą pateikė vasarą. Tai odontologijos paslaugas teikianti bendrovė, kuri dėl karantino įvedimo bendrai patyrė 70 tūkst. Eur nuostolį – tiek sudarė bendrovės negautos pajamos ir patirtos išlaidos. Teismas pateiktą skundą priėmė, tačiau sprendimo dėl jo dar nepriėmė. Būsimo Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimo laukia netoli šimto įmonių, jei teismo sprendimas bus palankus pareiškėjui, tikėtina aibė analogiškų skundų. Taip pat, laukiama ir Konstitucinio teismo išaiškinimo, ar Vyriausybė nepažeidė Konstitucijos uždarydama verslus. Jei Konstitucinis teismas pripažintų, kad Vyriausybės veiksmai, apribojant ar uždraudžiant tam tikrų verslų veikimą per pirmąjį karantiną, prieštarauja Konstitucijai, tai kurtų teisinį precedentą gausiam bendrovių kreipimuisi dėl jų konstitucinių teisių pažeidimo.

Atsižvelgiant į vėl atsiradusius apribojimus verslui dėl paskelbto karantino, neatmestina, kad karantino paveikti verslai ir šiuo laikotarpiu imsis teisinės gynybos priemonių, bandydami išieškoti iš valstybės karantino metu patirtą žalą.

Karantino apribojimų paveiktiems verslams galima patarti:

• laiku kreiptis dėl atitinkamų pagalbos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad valstybės ir privačių investuotojų lėšos yra ribotos, o parama verslui skiriama pagal paraiškų teikimo laikotarpį;
• laiku skelbti prastovas darbuotojams, kuriems šie verslai negali pasiūlyti darbo karantino metu;
• sekti oficialią informaciją iš paramą įgyvendinančių subjektų, Vyriausybės institucijų, atsižvelgti į karantino apribojimų pokyčius ir jų sąsajas su vykdomu verslu;
• difersifikuoti savo verslą arba išmėginti naują verslo nišą, jei tam yra galimybės ir kitas verslo modelis padėtų sumažinti karantino metu patiriamus nuostolius;
• atlikti struktūrinius verslo pokyčius, atskiriant karantino paveiktus verslus nuo nepaveiktų;
• svarstyti karantino paveiktų verslų perleidimą, esant potencialių investuotojų interesui;
• vystyti dialogą su valstybiniu sektoriumi, priimančiu sprendimus dėl pagalbos priemonių suteikimo ir aktyviai komunikuoti savo poziciją siekiant abipusės naudos;
• saugoti savo darbuotojų ir klientų sveikatą.

Pirmojo ir antrojo karantino metu taikytų pagalbos priemonių verslui palyginimas

Pagalbos priemonė verslui I-asis karantinas II-asis karantinas
Paramos verslui fondas

Netaikyta

Taikoma

INVEGA įgyvendinamos priemonės:

   
ASAP (apmokėtų sąskaitų paskolos) Taikyta Netaikoma
Paskolos labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiems verslams Taikyta Netaikoma
Sutelktinė paskola „Avietė“

Taikyta

Taikoma
Skolinimasis per alternatyvius finansuotojus „Alternatyva“ Taikyta Taikoma
Paskolos (lizingo) palūkanų kompensavimas Taikyta Taikoma
Dalinis nuomos mokesčio kompensavimas

Taikyta

Planuojama nebetaikyti
Paskolos apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų teikėjams Taikyta Paraiškos priimamos tik į rezervinį sąrašą. Kvietimas teikti paraiškas baigsis lapkričio 30 d.
Paskolos kelionių organizatoriams Taikyta Kvietimas teikti paraiškas baigsis lapkričio 30 d.
Individualios garantijos paskoloms, lizingui ir eksportui Taikyta

Taikoma

Kelionių organizatorių prievolių įvykdymo užtikrinimo garantijos Netaikyta Taikoma
Portfelinės garantijos paskoloms ir lizingui Taikyta Taikoma
VMI įgyvendinamos priemonės:    
Subsidijos mikroįmonėms Taikyta Netaikoma
Atleidimas nuo delspinigių ir mokesčių išieškojimo nevykdymas Taikyta Taikoma
Sodros įmokų atidėjimas Taikyta Taikoma

Subsidijos dėl į prastovas siunčiamų darbuotojų

Taikyta Taikoma
Subsidijos verslams, kurių veikla yra apribota Netaikyta Taikoma, tačiau planuojama išskirti dideles įmones
Lengvatinės paskolos verslams, kurių likvidumas nukentėjo dėl COVID-19 Netaikyta Planuojama taikyti

Susisiekite su mumis

Maksimas Saveljevas

„PwC Legal“ vyr. projektų vadovas, advokatas, PwC Lietuva

Augustė Siutilaitė

advokatų kontoros PwC Legal teisininkė, PwC Lietuva

Tel. +370 682 90247

Sekite mūsų naujienas