Procesų robotizavimas: kada įgausime pagreitį?

Išgirdus apie procesų robotizavimą įmonėms dažnai kyla klausimas, kodėl procesų neautomatizavus standartinėmis priemonėmis, t. y. realizuojant naujas funkcijas esamose sistemose, ar kuriant riekiamas integracijas. Taip, galima, tačiau yra keletas esminių dalykų, kuriuos tiek verslas, tiek viešasis sektorius turi įvertinti prieš priimant sprendimus, kurias technologijas naudoti vienoje ar kitoje veiklos efektyvinimo vietoje. Taigi, kodėl procesų robotizavimas, dar vadinamas šių laikų veiklos ranga (angl. outsourcing), yra vienas galimų sprendimų rutininių veiklų efektyvinimo problemai spręsti.

Atlaisvina žmogiškuosius resursus

Procesų robotizavimas– tai programinės įrangos pagalba automatizuojamas žmogaus darbas kompiuteriu atkartojant žmogaus atliekamus veiksmus. Skirtumas nuo tradicinės programinės įrangos yra tas, kad „roboto“ darbas vyksta vartotojo aplinkoje neatliekant integracijų tarp skirtingų informacinių sistemų ir jiems nedarantis įtakos. Tai lyg virtuali veiklos ranga (angl. outsourcing) leidžianti atiduoti rutinines veiklas „robotams“ ir atlaisvinti žmogiškuosius resursus vertę kuriantiems darbams.

Įmonėse dažnai esamos informacinės sistemos ar patys procesai nėra pilnai integruoti, sistemų tobulinimo procesai paprastai per ilgi ir reikalauja didelių biudžetų ir jų tvirtinimų, o pats sistemų atnaujinimas trunka geriausiu atveju pusmetį jei ne metus ar du. Visa tai neišvengiamai sukuria rankinio darbo poreikį.

Paprastas pavyzdys – atostogų prašymai. Dažnu atveju darbuotojas norintis eiti atostogų pildo nustatytos formos prašymą, jį pasirašo, tuomet neša patvirtinimui vadovui, tuomet dokumentas keliauja į žmogiškojo kapitalo skyrių ir buhalteriją, kur informacija vedama į sistemas, esant poreikiui jungiamasi prie interneto banko, pervedami atostoginiai. Tokį proceso atlikimą ir valdymą galima atiduoti į „roboto“ rankas. Jei įmonėje tokių prašymų apdorojama tūkstantis ar daugiau, tuomet darbuotojas vidutiniškai turi skirti nuo mėnesio ir daugiau darbo laiko per metus vien tik prašymams apdoroti.

<...>

Esant aiškiai apibrėžtoms užduotims, kur žmogus priima sprendimą, remiantis gaunamais duomenimis ar kažkokiais kriterijais, „robotas“ gali lygiai taip pat kaip ir darbuotojas atlikti tas pačias užduotis ir valdyti išimtis. Tam reikiatik, panaudojant sprendimų matricą, aiškiai dokumentuoti procesą ir atliekamus veiksmus. Procesų robotizavimas gali valdyti užduotis ir reikšmingai sumažinti pasikartojančio rankinio darbo kiekius ir galimas klaidas. Kadangi „robotams“ yra nurodomos aiškios taisyklės ir išimtys, atliekant konkrečius veiksmus, jie taip pat padeda užtikrinti nustatytų taisyklių laikymąsi ir kontrolių mechanizmų įgyvendinimą įmonėse. Pavyzdžiui, komandiruočių įsakymai, kurie turi atitikti numatytus reikalavimus ir turėti reikiamus patvirtinimus. Robotizavus šį procesą atkrenta daug rankinio darbo bei sumažėja klaidų tikimybė susijusi su dienpinigių norma ir kitų reikalavimų atitikimu. Kitos pavyzdinės sritys – sąskaitų suvedimas ar išrašymas, priminimų apie skolas periodinis siuntimas, įplaukų duomenų sukėlimas į apskaitos sistemą ir kt.

Svarbu paminėti, kad įsidiegus „robotus“ ženkliai sumažėja mokymų sąnaudos veiklos reikalavimų užtikrinimui, kadangi nebereikia periodiškai apmokyti žmogiškųjų resursų.

Esminiai akcentai, kada ir kodėl reikia svarstyti robotizavimą kaip vieną iš automatizacijos priemonių:

  • Greitas realizavimas. Proceso robotizavimas gali trukti netgi trumpiau nei žmogaus įdarbinimo procesas. „Roboto“ kūrimas, testavimas ir paleidimas trunka nuo vieno mėnesio;
  • greitas atsiperkamumas. Aiškiai paskaičiuojama investicijos nauda ir po kelių mėnesių matoma grąža. „Roboto“ kaina prasideda nuo 1.000–2.000 Eur. Kaštų mažinimas iki 80%;
  • greitas išplečiamumas. Procesų robotizavimas gali padėti spręsti sezoniškumo problemas, kai tam tikrais periodais darbo krūvis ženkliai padidėja. Pavyzdžiui, mėnesio ar ketvirčio ataskaitų generavimas imant duomenis iš skirtingų sistemų ir juos konsoliduojant;
  • veiksmų atsekamumas. „Roboto“ atliekami veiksmai yra sekami kaip ir bet kurio kito darbuotojo, todėl jo veiksmus paprasta audituoti;
  • rizikų dėl klaidų mažinimas. Robotas atlieka veiksmus taip kaip jam nurodoma, nepraleisdamas visų numatytų žingsnių ir „nepervargdamas“;
  • papildo kitas automatizacijos priemones išplečiant pasirinkimo galimybes.

Palyginus su Vakarų šalių robotizavimo sprendimų panaudojimo pažanga, Lietuvoje šioje srityje atsiliekame bent jau pora metų, kadangi didžiosios įmonės tik dabar pradeda nagrinėti robotizacijos sprendimus ir vertina galimą naudą. Čia sektinu pavyzdžiu gali būti mūsų šalyje esantys didieji paslaugų centrai, kurie jau daugiau nei metai yra subūrę veiklos procesų robotizavimo komandas ir automatizavę ne vieną procesą.

Apibendrinant, procesų robotizavimas yra vienas iš procesų automatizavimo sprendimų, kuris iš dalies pakeičia tradicinių sistemų plėtrą ir integravimą dėl daugelio minėtų privalumų ir yra sprendimas vedantis dirbtinio intelekto link.


*Visą straipsnį skaitykite „Verslo žinių“ portale Skaityti

Susisiekite su mumis

PricewaterhouseCoopers, UAB

Tel. +370 (5) 239 23 00

Sekite mūsų naujienas