Kaip „Brexit“ įtakos sandorius tarp grupės įmonių?

Lina Banytė-Surplienė Vyr. projektų vadovė, Mokesčių ir teisės paslaugos, PwC Lietuva 05/04/19

„Brexit“ turės įtakos ne tik toms įmonėms, kurios prekiauja su Jungtine Karalyste. Išstojimą iš ES pajus ir įmonių grupės bei fiziniai asmenys, turintys įmonių Jungtinėje Karalystėje. Be Pelno mokesčio įstatyme numatytų palankių apmokestinimo sąlygų, papildomas palankias apmokestinimo sąlygas numato ES teisės aktai ir dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartys (DAIS). Po „Brexit“ JK teks tenkintis tik DAIS nuostatomis.

Jei vykdomas reorganizavimas

Reorganizavimas gali būti neutralus mokesčių prasme, tik jei jis atliekamas tarp Lietuvos ir ES rezidentų. Jei jame dalyvauja kitų užsienio valstybių įmonės, susidariusios turto vertės padidėjimo pajamos būtų apmokestinamos pelno mokesčiu ar gyventojų pajamų mokesčiu.

Pavyzdžiui, Lietuvos įmonė turi JK įmonę. Kadangi norima plėsti veiklą ir įsigyti daugiau įmonių, yra nusprendžiama sukurti holdingą Lietuvoje, kuris turėtų kitų įmonių akcijas. Tam reikia JK įmonės akcijas įnešti į Lietuvos holdingo įstatinį kapitalą. Jei po „Brexit‘o“ tai būtų padaryta neišlaukus 2 metų po JK įmonės įsigijimo, turto vertės padidėjimo pajamos būtų apmokestinamos pelno mokesčiu. Dar aktualiau, jei JK įmonės akcijas valdo fizinis asmuo. Analogišku atveju, norint sukurti holdingą Lietuvoje ir į jį įnešti JK įmonės akcijas, fiziniam asmeniui atsirastų apmokestinimas gyventojų pajamų mokesčiu, nepriklausomai nuo išlaikymo periodo.

Jei Lietuvos įmonė būtų prijungta prie JK įmonės, vėlgi galėtų atsirasti apmokestinimas pelno mokesčiu nuo turto vertės padidėjimo pajamų. Be to, jei JK įmonė Lietuvoje tęstų veiklą per filialą, toks filialas negalėtų panaudoti anksčiau Lietuvoje sukauptų mokestinių nuostolių.

Mokestinių nuostolių atsikėlimas iš JK

Jei Lietuvos įmonė turi dukterinių įmonių Jungtinėje Karalystėje, kurios veikė nuostolingai ir buvo likviduotos, tikėtina, kad susidariusių mokestinių nuostolių po „Brexit‘o“ į Lietuvą atsikelti nebepavyks. Taip yra todėl, kad Pelno mokesčio įstatymas reikalauja, kad užsienio įmonė, iš kurios atkeliami nuostoliai, būtų ES rezidentė.

Dividendų ir palūkanų apmokestinimas

Jei Lietuvos įmonė turi mažiau nei 10% JK įmonių akcijų ir iš tos JK įmonės gauna dividendus, po „Brexit‘o“ tokie dividendai būtų apmokestinami Lietuvoje 15% pelno mokesčio tarifu. Taip yra todėl, kad tik dividendai iš Europos ekonominės erdvės valstybių gali būti neapmokestinami be sąlygų. O Jungtinė Karalystė, išstojusi iš ES, gali nebebūti ir EEE valstybė.

Gera žinia, kad jei turima ne mažiau nei 10% akcijų ne trumpiau nei 12 mėn., dividendai neapsimokestins net ir po „Brexit‘o“. Tai taikoma tiek įmonių gaunamiems iš JK, tiek išmokamiems į JK dividendams.

Palūkanos užsienio įmonėms neapmokestinamos, jei gaunančios įmonės registruotos EEE valstybėse arba šalyse, kurios turi dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Lietuva. Jungtinė Karalystė turi dvigubo apmokestinimo sutartį su Lietuva, todėl tokios palūkanos ir toliau neapsimokestins.

Kokius namų darbų reikėtų atlikti?

Tiesa, 2019 m. kovo 19 d. buvo registruoti Pelno mokesčio ir Gyventojų pajamų mokesčio projektai, kuriuose numatyta, kad dvejus metus nuo „Brexit‘o“ dienos Jungtinei Karalystei būtų taikomos tos pačios taisyklės, kaip ir kitoms ES šalims. Tai reiškia, kad jei šie projektai bus priimti, įmonės turės daugiau laiko pasiruošti pokyčiams, pasikeisti struktūrą.

Įmonės, kurios turi grupės įmonių Jungtinėje Karalystėje, jau dabar turėtų apsvarstyti, kaip pakeisti sutartis ir struktūrą, kad būtų minimizuotos neigiamos pasekmės.

Susisiekite su mumis

Lina Banytė-Surplienė

Vyr. projektų vadovė, Mokesčių ir teisės paslaugos, PwC Lietuva

Tel. +370 686 25488

Sekite mūsų naujienas