Įmonės suformavo 1,8 mlrd. Eur prestižo sąnaudų – VMI tikrina, ar jos tikros

Inga Čeledinė „PwC Legal“ Mokestinių ginčų grupės projektų vadovė, PwC Lietuva 13/05/19

Skirtumu tarp įsigytos įmonės kainos ir jos turto vertės (vadinamuoju prestižu) galima mažinti apmokstinamąjį pelną. VMI pažymi, kad 2017 m. jo suma pasiekė 1,8 mlrd. Eur, o didžiausia suma vienoje įmonių grupėje – 569 mln. Eur. VMI tikrina, ar šis prestižas sudarytas teisėtai ir kviečia kai kurias įmones pasikalbėti.

<...>

Dabartinė prestižo sąvoka Pelno mokesčio įstatyme galioja nuo 2008 m., tačiau per pastaruosius kelerius metus VMI požiūris į prestižą labai pasikeitė. Tos bendrovės, kuriose VMI pastaruoju metu tikrino prestižo susiformavimą, išgirdo daug naujų reikalavimų dėl komercinių tikslų įrodinėjimo ir įmonių turinio“, – komentuoja Inga Čeledinė, „PwC Legal“ mokestinių ginčų praktikos vadovė.

Nors įstatymas nesikeitė, 2010 m. įprastas akcijų įsigijimas ir vėlesnis įmonės prijungimas šiandien VMI jau gali būti nepriimtinas.

Anot p. Čeledinės, dabar įmonės gerokai ilgiau svarsto, ar saugu naudoti įstatyme numatytą lengvatą, ar nenukentės įmonės reputacija.

„Teismų praktikos nėra, tačiau VMI patikrinimai rodo, kad svarbiausia įmonei įrodyti sandorio komercinius tikslus ir gautą ekonominę naudą, – komentuoja p. Čeledinė. – Sunkiausia įmonėms praėjus tam tikram laikui rinkti rašytinius įrodymus.“

Ji argumentuoja, kad pirkti verslą per tarpinę bendrovę yra įprasta verslo praktika. Tokiu būdu išskaidoma rizika, į vieną vietą pritraukiami keli akcininkai, investicijos. Įrodinėjant akcininkų ketinimus, tinka viskas: elektroniniai laiškai, susitikimų užrašai, derybų dalyvių sąrašas, kitos sandorio pusės patvirtinimai, ekonominės naudos skaičiavimai, prognozės, verslo planai.

„Neramina, kad naujas VMI požiūris ir reikalavimai pradedami taikyti tikrinant praėjusius laikotarpius. Jeigu įmonės prieš penkerius ar dešimt metų būtų žinojusios, kad 2019 m. VMI kreivai žiūrės į verslus, įsigytus per tarpines įmones, būtų užfiksavusios tuometinius komercinius tikslus, – kalba p. Čeledinė. – Yra toks teisėtų lūkesčių principas. Bausmės už veiksmus, kurie atitinka formalius reikalavimus, o neformalūs buvo neaiškūs, neatitiktų šio principo.“

Ji siūlo naujus prestižui keliamus reikalavimus taikyti šiuo metu ir ateityje sudaromiems sandoriams, o ne sudarytiems anksčiau. Priešingu atveju esą įmones užguls neproporcinga administracinė našta. Šias sąnaudas galima nudėvėti per 15 metų, o per tokį laikotarpį gali ir darbuotojai pasikeisti.

„Nauji komentarai dėl PVM, pavyzdžiui, taikomi į ateitį, todėl norėtųsi, kad ši praktika galiotų ir pelno mokesčiui“, – mintimis dalijasi p. Čeledinė.


*Visą straipsnį skaitykite „Verslo žinių“ portale. Skaityti

 

Susisiekite su mumis

PricewaterhouseCoopers, UAB

Tel. +370 (5) 239 23 00

Sekite mūsų naujienas