„Fintech“ industrija: gardus kąsnis profesinių paslaugų rinkai?

Rimvydas Jogėla Vadovaujantis partneris, PwC Lietuva

Viešojoje erdvėje kyla diskusijos apie tradicinio bankų, finansų įstaigų sektoriaus pamatus klibinančius finansinių paslaugų startuolius, kurie iš pagrindų keičia sektoriaus veidą, bando užimti rinkos dalį ir tapti jos šeimininkais. Vis dėlto, „chuliganais“ pravardžiuojami žaidėjai kartu su savimi atsineša ir naujas galimybes.

Profesines paslaugas teikiančios įmonės jau pradeda siūlyti savo paslaugas šiems startuoliams. Ir atranda tiek naujas galimybes, tiek iššūkius, kurių įveikimas taps glaudaus bendradarbiavimo bei abiejų sektorių profesionalumo įrodymu. Naujienų agentūra „Bloomberg“ neseniai rašė, kad 2018 m. Lietuva yra antra po JK visoje ES pagal išduotą elektroninių pinigų įstaigų licencijų skaičių. Tikėtina, kad dėl „fintech“ plėtros ženkliai išaugs tiek bankų, tiek kitų finansinių įstaigų skaičius. O šiuo metu „fintech“ industrija dar ir sparčiai keičiasi. Manau, kad visos profesines paslaugas teikiančios įmonės mato šiuos pokyčius ir pritaiko savo paslaugas prie „fintech“ startuolių veiklos modelio ir lūkesčių.

„Fintech“ industrijos klientai – tai žaidėjai, kurie dabar realizuoja savo potencialą, verčia jį rinkos dalimi ir pradeda gauti pelną. Profesines paslaugas teikiančios įmonės jiems siūlys ne tik audito paslaugas, bet ir apskaitos, vidaus kontrolių tobulinimo, IT sistemų saugumo, verslo teisės, mokestines ir kitas konsultacijas. Rinka tikrai sukunkuliuos. Žinoma, mums reikės prisitaikyti ir prie jų poreikių – labai dinamiškos, dažnai ir globalios plėtros, nuolatinių pokyčių kultūros.

Pastaruoju metu viešai skelbta, kad finansų startuolis „Revolut“, britų „Akce“ grupės Lietuvos bendrovė „European Merchant“ ir Kredito unija „Mano unija“, pakeitusi pavadinimą į „Mano bankas“, gavo specializuoto banko licenciją Lietuvoje. Dar kelios įmonės yra toli pasistūmėjusios siekdamos specializuoto banko licencijos.

Kas jungia šiuos ir kitus „fintech“ bankus? Inovatyvumas ir naujausių technologijų taikymas veikloje. Tad pirmiausiai auditoriai turėtų labai didelį dėmesį skirti tokiame banke naudojamų technologinių sprendimų ir sistemų supratimui, šių sistemų patikimumo ir duomenų, apdorojamų šių sistemų, teisingumo įvertinimui.

Tradiciniai bankai turi platformas, kurias naudoja dešimtmečius. Tai - laiko patikrintos, žinomų IT sprendimų tiekėjų sukurtos sistemos, atitinkančios visas reguliacines taisykles. „Fintech“ bankai platformas kuriasi patys arba prisitaiko dalį sukurtų sprendimų. Tai yra didelė „fintech“ banko veiklos rizika, nes jų veiklos pagrindas – tinkamai veikiančios platformos.

Štai čia gali padėti ir profesines konsultacijas teikiančios įmones – laiku patikrinti platformų saugumą, atrasti sistemos klaidas, patikrinti, kaip veikia kontrolės ir, galiausiai, kaip generuojama informacija. Ir tuo pačiu prisidėti prie „fintech“ bankų sėkmės. Žinoma, reikės, kad ir patys bankai sustyguotų savo procesus ir juos kontroliuotų, užtikrindami atitikimą reguliaciniams reikalavimams. Iššūkiu gali tapti ir „fintech“ įmonių „virtualumas“. Tikėtina, kad daugelis tokių bankų ir kitų finansinių įstaigų turės pakankamai nedideles komandas Lietuvoje. Jų žmonės bus išsibarstę visoje ES ar net visame pasaulyje, nemažai paslaugų bus teikiama kitų įmonių (angl. outsource), duomenys kybos „debesyse“. Tiek profesinių paslaugų įmonės, tiek reguliuojančios institucijos turės pritaikyti savo veiklos modelius, komandų sudėtį (tiek geografiškai, tiek kompetencijų ir gebėjimų požiūriu), kad efektyviai audituotų ar kontroliuotų „fintech“ įmones.

Žvelgdami į „fintech“ kaip į būsimus klientus, turėsime ypač kritiškai vertinti jų pačių, jų steigėjų ir akcininkų reputaciją. Lietuvos bankas atlieka patikrą šiose srityse, tačiau priimdami naują klientą, ypač banką ar finansinę instituciją, patys turime įsitikinti, kad jis atitinka kompanijos vidinius reikalavimus, neturi kriminalinių įrašų/patirčių, jo reputacija – nepriekaištinga. Didžiojo ketverto klientų priėmimo procedūros yra itin griežtos, nes audituodami įmonę tampame asocijuojami vieni su kitais.

Taip pat nerimą kelia gana trumpa daugumos „fintech“ bankų veiklos istorija. Dėl to auditoriams gali būti sunku vertinti jų veiklos perspektyvas ir tęstinumą. O auditoriai privalo įvertinti riziką bent vieniems metams į priekį. Veiklos modelio tvarumas yra itin svarbus tiek Lietuvos bankui kaip reguliatoriui, tiek auditoriams. Nes, jeigu bankas bus nepelningas ilgesnį laikotarpį, tikėtina, kad kils problemų su atitikimu kapitalo pakankamumo, likvidumo ir kitiems rodikliams (nebent akcininkai būtų pasiryžę nuolat investuoti, finansuodami plėtrą).

Vienas iš „karštų“ klausimų mūsų regione yra bankų ir finansų įstaigų atitikimas pinigų plovimo prevencijos reikalavimams (AML). „Fintech“ bankai kliento identifikavimą dažniausiai atlieka nuotoliniu būdu, naudodami inovatyvius technologinius sprendimus. Tinkamai atliekant tai neturėtų kelti papildomų rizikų, tačiau po žinomų problemų bankų sektoriuje Estijoje ir Latvijoje, Lietuvoje veikiantys bankai neturės teisės paslysti. Kol nėra išspręsti indėlių draudimo klausimai Europos mastu, „fintech“ bankų veiklos plėtra kitose ES šalyse (indėlių rinkimas), gali kelti papildomų rizikų Lietuvos indėlių draudimo sistemai. Tikėtina, kad pradiniame plėtros etape tokie bankai bus pakankamai agresyvūs siūlydami aukštesnės palūkanas. Vėliau jie turėtų rasti savo nišą, o pati indėlininkų bazė turėtų vėl nusistovėti.

Finansinėms įstaigoms taikomi griežti reguliaciniai reikalavimai, kurie gali tapti „fintech“ bankų veržlaus vystymosi stabdžiu. Svarbu, kad būtų tinkamas tonas „iš viršaus“ ir „fintech“ institucijos traktuotų šiuos reikalavimus rimtai, o ne kaip veiklos plėtrą ribojančią problemą ar formalumus. Kitas dalykas – veržlumas, kurio startuoliai neturėtų prarasti. Jų mąstysena, kultūra yra paremta orientacija į greitį „greitai padarome, jei veikia, tai veikia, o jei neveiks – greit sutvarkysim“. Laimės tos „fintech“ įmonės, kurios sugebės suderinti du požiūrius – neprarasti veržlumo, bet pasiekti ir tradicinių finansinių įstaigų solidumą ir patikimumą. Jei bus tokių, kurios pasirinks „tik tik“ atitikti reikalavimus – jos gali tapti rizikingu klientu, ir papildomų problemų šaltiniu visam šalies finansų įstaigų sektoriui.

Visgi „fintech“ įmonių strategija yra pakeisti mums pažįstamą finansų sektoriaus vaizdą iš esmės, tapti šio sektoriaus lyderėmis, o ne vienadienėmis žvaigždėmis. Galime tikėtis, kad jos investuos į pakankamus žmogiškuosius išteklius bei lėšas ir sukurs technologijomis įgalintas procedūras bei visiškai reguliacinius reikalavimus atitinkantį verslo modelį. O iš jo galėsime mokytis visi – tiek profesinių paslaugų įmonės, tiek kiti startuoliai, tiek tradiciniai bankai.



Straipsnis publikuotas „Verslo žinių“ portale. Skaityti straipsnį

Susisiekite su mumis

PricewaterhouseCoopers, UAB

Tel. +370 (5) 239 23 00

Sekite mūsų naujienas