Lietuvos bendrovių į kitas valstybes perkelto turto pajamos pernai padidėjo beveik tris kartus – iki 725,6 mln. Eur. Ekspertai sako, kad įtakos turėjo Lietuvos verslo plėtra į užsienį ir tai, kad įmonės jau suprato, kas pagal 2020 m. įsigaliojusias taisykles yra laikoma turto perkėlimu, todėl tinkamai jį apskaitė.
Iš Lietuvos į kitas valstybes perkelto turto vertės padidėjimo pajamos 2020 m. sudarė 267,8 mln. Eur, o šias pajamas deklaravo iš viso 113 mokesčių mokėtojų, rodo Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pateikti pelno mokesčio (PM) deklaracijų duomenys.
Per 2021 m. Lietuvos įmonių į kitas valstybes perkelto turto pajamos išaugo 457,8 mln. Eur ir sudarė jau 725,6 mln. Eur, o jas deklaravo 95 mokesčių mokėtojai.
Pagal naujas taisykles
2020 m. buvo pirmieji metai, kai bendrovės, veikiančios ne vien Lietuvoje, PM turėjo skaičiuoti taikydamos naujas turto perkėlimo taisykles. Jomis buvo papildytas PM įstatymas, įgyvendinantis europinę Kovos su mokesčių vengimu direktyvą, numatančią, kad įmonių pelnas turi būti apmokestintas toje šalyje, kur yra sukuriama vertė, t. y. turi būti apmokestinamas perkelto turto ekonominės vertės prieaugis.
„Pagal 2020 m. įsigaliojusias turto perkėlimo apmokestinimo taisykles perkėlimai įmonėje, pavyzdžiui, jei bendrovės turtas perkeliamas iš Lietuvos į jos filialą užsienyje, tapo apmokestinami“
Suprato, kad tai turto perkėlimas
Pasak „PwC“ Lietuva atstovės R. Stankevičės, gali būti, kad 2020 m. – pirmaisiais naujos tvarkos taikymo metais – nemaža dalis mokesčių mokėtojų dar nebuvo gerai susipažinę su jiems tenkančiomis naujomis prievolėmis ir dėl to atsargiau planavo savo turto perkėlimą į užsienį. Arba deklaravo tik tų turto vienetų perkėlimą, dėl kurių apmokestinimo tvarkos neabejojo.
„2021 m. buvo jau antrieji turto perkėlimo apmokestinimo taisyklių taikymo metai. Todėl tikėtina, kad daugiau žinių ir patirties jas taikant įgavę mokesčių mokėtojai deklaravo daugiau į užsienį perkeltų turto vienetų ir apmokestino dėl to susidariusias pajamas“
Prisidėjo ir Mobilumo paketas
Perkelto turto vertės šuoliui įtakos galėjo turėti ir taisyklėse numatyta galimybė tam tikrais atvejais apmokestinti ne visas pajamas iš turto perkėlimo, o išdalinti jas lygiomis dalimis per 5 metų laikotarpį.
„Gali būti, kad nemaža dalis mokesčių mokėtojų 2020 m. deklaravo tik penktadalį tokių pajamų, o 2021 m. prie deklaruotų pajamų iš turto perleidimo prisidėjo ir viena penktoji 2020 m. turto perkėlimo pajamų“, – sako „PwC“ Lietuva vyr. mokesčių konsultantė.
Dar viena priežastis galėjo būti įsigaliojusios Mobilumo paketo taisyklės, numatančios reikalavimą vilkikus periodiškai grąžinti į jų registracijos šalis, o vairuotojams suteikti galimybę tam tikrą laiką ilsėtis.
„Esant tokiems reikalavimams, dalis Lietuvoje įdarbintų vairuotojų bei jų naudojamo turto – sunkiasvorių transporto priemonių – buvo perkelta į geografiškai palankesnes teritorijas, o viena populiariausių tokių krypčių yra Lenkija“, – nurodo R. Stankevičė.
Reikia atidžiai įsivertinti
Anot R. Stankevičės, įmonės, įvertinusios poreikį plėsti veiklą į kitą valstybę, paprastai neskuba steigti užsienio valstybėje juridinių vienetų ir sudėtingų įmonių grupių struktūrų: neretai yra paprasčiau toje valstybėje užregistruoti tik mokestinę veiklos vietą – nuolatinę buveinę, ir, perkėlus ten veiklos pradžiai reikalingą turtą, pabandyti vykdyti veiklą.
„Tačiau kaskart perkeliant turtą, svarbu įvertinti, ar tai nebus apmokestinama Lietuvoje“, – atkreipia dėmesį ir R. Stankevičė.
Kartais apmokestinamas, kartais ne
R. Stankevičės teigimu, turto perkėlimo apmokestinimo taisyklėse numatyta nemažai sąlygų, nuo kurių priklauso, ar turto perkėlimas bus traktuojamas kaip apmokestinamasis sandoris, o kada bus neapmokestinamas.
„Tarkime, gali būti apmokestinamas ne tik fiziškai į užsienį perkeltas turtas, bet ir tas, kuris yra Lietuvoje, tačiau jį faktiškai naudoja užsienyje esanti nuolatinė buveinė ar filialas“, – vieną pavyzdžių pateikia ji.
Taip pat numatyta išimtis turto perkėlimui, trumpesniam nei 12 mėnesių laikotarpiui, jei išpildomos tam tikros sąlygos: kai turtas perkeliamas vertybiniams popieriams finansuoti ar kaip užstatas, taip pat siekiant įvykdyti kapitalo reikalavimus dėl rizikos ribojimo ar likvidumo valdymo tikslais.
„Svarbu įsivertinti ir galimybę iš turto vertės padidėjimo pajamų atskaityti tokio turto nenusidėvėjusią likutinę vertę, taip pat įsitikinti dėl galimybės turto perkėlimo pajamas išdėstyti 5 metų laikotarpiui ir t. t.“, – vardija R. Stankevičė.
Plačiau skaitykite Verslo Žiniose.
Susisiekite su mumis
