Nors pasaulio ekonomika sulėtėjusi, tęsiasi karas Ukrainoje ir susiduriama su kitais globaliais sukrėtimais, Lietuvos ir kitų Baltijos šalių bendrovių vadovai rodo santūrų optimizmą tiek dėl ekonomikos, tiek dėl savo verslo augimo perspektyvų.
Lietuvos vadovai – optimistiškiausi Baltijos šalių vadovų kontekste. 37% jų mano, kad Lietuvos ekonomika per ateinančius 12 mėnesių augs, o 49% jų tikisi savo įmonės pajamų augimo per ateinančius metus ir net 79% – per trejus artimiausius metus.
Kaip rodo „PwC“ apklausa, nors ir jaučiamas Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių vadovų optimizmas kalbant apie artimiausius kelerius metus, ilgesnio laikotarpio kontekste nuotaikos yra santūresnės – beveik pusė apklaustų (45% lietuvių, 40% latvių ir 49% estų) mano, kad yra būtina veiklos modelio transformacija, nes veiklą tęsiant dabartine kryptimi jų įmonės liktų gyvybingos mažiau nei 10 metų.
„Vertindami numatomus iššūkius ir grėsmes, su kuriomis įmonės susidurs ateityje, vadovai planuoja transformuoti veiklos vykdymo modelius ir stiprinti savo organizacijų atsparumą išorės veiksniams“.
Šių metų apklausos rezultatai rodo, kad išorės veiksniai, susiję su geopolitiniais konfliktais, kibernetinėmis atakomis, energetikos krize, makroekonominiais rodikliais ir infliacija, darys didžiausią įtaką įmonių veiklai.
Šiuos veiksnius Lietuvos bendrovių vadovai įvertino kaip didžiausią įtaką jų įmonėms darančias grėsmes ir praėjusių metų apklausoje.
Nuo 2020 m. nuosekliai augęs Lietuvos bendrovių vadovų pasitenkinimas šalies valdžios darbu šiemet smuko, o labiausiai nuvylė su šalies gynyba bei verslo aplinka susiję valdžios veiksmai.
Tad žvelgdami į artimiausius metus, būtent šias sritis vadovai įvardijo kaip tas, kurioms Lietuvos valdžios atstovai turėtų skirti didžiausią prioritetą. Tiesa, atlėgus energijos kainoms, Lietuvos įmonių vadovai ateinančiais metais prioritetine sritimi nebelaiko energetikos krizės suvaldymo.
Darbo užmokestį Lietuvoje numato didinti 89% visų apklaustų bendrovių, pernai tokių buvo 93%, o, palyginti su ankstesniais metais, tai ketina darysi nuosaikiau. Palyginti su 2023-iųjų apklausos rezultatais, padaugėjo įmonių, kurios neplanuoja kelti algų (nuo 7% 2023 m. iki 11% šiemet) ir kurios rengiasi didinti atlyginimus iki 5% (nuo 29% iki 41%). Taip pat pamažėjo bendrovių, ketinančių darbo užmokestį didinti 6–10% (nuo 53% iki 45%) ir daugiau nei 10% (nuo 11% iki 3%).
Panašios tendencijos stebimos ir kitose Baltijos šalyse, kuriose per pastaruosius metus išaugo respondentų, nurodančių iki 5% atlyginimo augimą, skaičius.
2024 m. tik kiek daugiau Lietuvos įmonių vadovų nei pernai nurodė, kad specialistų paieška ir samdymas jų sektoriuje tapo lengvesnis. Tačiau mažiau mano, kad samda sunkės. Tokių respondentų šiemet buvo tik 52%, pernai – 55%, o 2022 m. taip manė net 89% visų apklaustų vadovų Lietuvoje.
Kita vertus, daugiau nei pusė Lietuvos vadovų išskyrė darbuotojų gebėjimų ir technologinių įgūdžių trūkumus kaip veiksnius, trukdančius kurti vertę. Todėl siekdamos stiprinti savo galimybes užsitikrinti darbo jėgos poreikius, įmonės planuoja investuoti į procesų ir sistemų automatizavimą bei darbuotojų įgūdžių prioritetinėse srityse stiprinimą.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.
PricewaterhouseCoopers, UAB
Lvivo g. 21-101, LT-09309, Vilnius, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300