Lietuvoje mažėja uždarųjų akcinių bendrovių (UAB) ir individualių įmonių (IĮ), tačiau mažųjų bendrijų (MB) skaičius sparčiai auga. Kai kurie verslai keičia savo teisinę formą. Daugiausia yra perregistruojančių MB į UAB, kitos populiarios kryptys – iš UAB į MB ir iš IĮ į MB arba UAB.
UAB šiuo metu yra tik du kartus daugiau nei MB, o 2021 m. pabaigoje UAB buvo keturis kartus daugiau nei MB.
Ingridos Kemežienės, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities vyr. projektų vadovės, teigimu, vis didėjantį MB populiarumą lemia ne vien tai, kad MB steigimas yra nesudėtingas, o MB nariai patys nusprendžia, kokio dydžio įnašą įneš į bendriją.
„Steigti MB skatina ir tam tikri mokestiniai momentai.“
Vienas jų yra tai, kad MB narys valstybinio socialinio draudimo įmokas moka nuo 50% asmeniniams poreikiams išsiimtos lėšų sumos, kuri deklaruojama VMI. Be to, valstybinio socialinio draudimo įmokos ir privalomo sveikatos draudimo įmokos negali būti mokamos nuo didesnės nei 43 VDU sumos, kuri 2024 m. sudaro 81.816,1 Eur.
MB narys taip pat gali sudaryti civilines sutartis su bendrija dėl paslaugų teikimo ar darbų bendrijai atlikimo, išskyrus darbo santykių požymių turinčias sutartis.
„Suma pagal tokią sutartį negali viršyti 100.000 Eur ir apmokestinama tik gyventojų pajamų mokesčiu (15%) bei pridėtinės vertės mokesčiu, jeigu toks yra taikomas.“
Visą straipsnį skaitykite čia.
Susisiekite su mumis
