Pagal naują Europos Sąjungos šalyse įsigaliojusią tvarką, per trejus metus tvarumo ataskaitas, parodančias įmonės santykį su aplinkosauga bei socialiniais veiksniais, turės pradėti teikti visos didžiosios arba biržinės bendrovės. Ekspertai teigia, kad iš tikrųjų nauja tvarka palies ir smulkųjį bei vidutinį verslą, o Vokietija jau ėmėsi iniciatyvos pakeisti vidutinės įmonės apibrėžimą.
Pagal 2022 m. Europos Sąjungos (ES) Tarybos patvirtintą Įmonių informacijos apie tvarumą teikimo direktyvą (ĮITTD), jau nuo kitų metų keičiasi tvarumo ataskaitų teikimo tvarka, taip pat plečiamas ratas bendrovių, kurios privalės šias ataskaitas teikti.
2025-aisiais už 2024 m. tvarumo ataskaitas turės pateikti įmonės, kurios ir dabar tai daro pagal 2014 m. Nefinansinės informacijos atskleidimo direktyvą (NIAD), tik turės tai daryti pagal naują Europos tvarumo atskaitomybės standartą (ETAS) (angl. European Sustainability Reporting Standards, ESRS).
O nuo 2026-ųjų tvarumo ataskaitas už 2025 m. turės pateikti visos ES didelės įmonės, nuo 2027-ųjų (už 2026 m.) ir visos biržoje listinguojamos mažos ir vidutinės bendrovės (išskyrus labai mažas įmones), mažos ir nesudėtingos kredito įstaigos bei priklausomos draudimo kompanijos.
Paskutinis etapas numatytas 2029 m., kai pagal ĮITTD tvarumo ataskaitas dėl 2028 finansinių metų privalės pateikti ir trečiųjų valstybių įmonės, kurių grynoji apyvarta ES viršija 150 mln. Eur.
Pagal direktyvos nuostatas Lietuva pasirengti ir priderinti savo įstatymų bazę prie direktyvos nuostatų turi iki 2024 m. liepos 6 d.
Kas keičiasi
Kaip pasakoja Ronaldas Kubilius, „PwC“ Lietuvoje direktorius, iš esmės tvarumo ataskaita yra informacijos rinkinys apie įmonės tvarumo aspektus, kurie yra aktualūs įmonės suinteresuotosioms šalims – klientams, tiekėjams, finansuotojams, darbuotojams, visuomenei ir kt.
Šiandien yra gana daug tvarumo ataskaitų formų, tad, remiantis direktyva, jos ES erdvėje bus suvienodintos ir leis palyginti skirtingų įmonių tvarumo ataskaitas bei sumažins galimybes bendrovėms nutylėti dalį informacijos arba girtis nepagrįstais pasiekimais tvarumo srityje.
Nino Inasaridze, VšĮ Aplinkos apsaugos instituto vadovė, atkreipia dėmesį, kad anksčiau tvarumo ataskaitose buvo kalbama tik apie aplinkosaugą, o dabar bus reikalaujama pateikti informaciją apie aplinkosaugos teises, socialines teises, žmogaus teises ir valdymo veiksnius.
„Anksčiau būdavo klaidingas mąstymas, kad tvarumas yra tik aplinkosauga. Bet yra trys ramsčiai – socialinis, aplinkosauginis ir valdymas“, – sako N. Inasaridze.
Palies ir smulkiuosius
Pirmosios ETAS ataskaitas turės pateikti tos bendrovės, kurios ir šiuo metu turi tokį įpareigojimą, tad joms pokytis bus ne itin jaučiamas – tiesiog pasikeis forma, reikės teikti šiek tiek daugiau duomenų.
Kaip nurodo „PwC“, antroji banga 2026 m. palies visas dideles įmones, kurios atitiks 2 iš 3 numatytų didelės įmonės kriterijų: turto vertė viršija 20 mln. Eur, apyvarta viršija 40 mln. Eur, turi daugiau kaip 250 darbuotojų.
Specialistų skaičiavimu, Lietuvoje tokių bendrovių yra kiek daugiau kaip 400.
„Vėlesniuose etapuose esančios įmonės turėtų pradėti ruoštis jau dabar. Tikrai rekomenduojame nedelsti, ypač jei įmonė šiuo metu nerenka tvarumo duomenų ir nerengia tvarumo ataskaitos. Parengiamieji darbai, procesų sudėliojimas, duomenų rinkimas paprastai užtrunka keletą mėnesių, o jei bendrovė nori dar ir pasitikrinti, kaip jai sekasi siekti tvarumo tikslų bei spėti pakoreguoti procesus, tam gali prireikti ir keliolikos mėnesių“, – sako R. Kubilius.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.
Susisiekite su mumis
Ronaldas Kubilius
Direktorius, ESG ir tvarumo paslaugų vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 612 89450
