Specialistai, kurių reikia visiems, visur ir visada: profesijos mitai ir realybė

Tikriausiai daugelis esame girdėję juokaujamai sakant, kad įmonėse finansininko bijomasi labiau nei paties vadovo. Finansų vadovas ar buhalteris dažnai yra pagrindinis žmogus, su kuriuo derinami finansus ar išlaidas liečiantys įmonės dokumentai, bet kokie naujai priimami pokyčiai ir veiklos sprendimai. Panašiai su nerimu sutinkami ir įmonių veiklą vertinantys auditoriai, gebantys identifikuoti menkiausias smulkmenas ir spragas įmonių veiklos procesuose. Kita vertus, po atlikto audito jo teigiamomis išvadomis mielai viešai dalijamasi kaip neabejotinu įmonės sėkmingos veiklos ir patikimumo įrodymu.

Nuo seno apskaitos ir audito specialistai vertinami kaip griežtumo, atsakomybės ir tikslumo etalonas, o šios profesijos apipintos daugybe susiformavusių stereotipų. Visuomenėje vis dar gajus mitas, kad apskaitos specialisto ar auditoriaus darbas susijęs su gausybės dokumentų nagrinėjimu, sąskaitų sisteminimu, jų tikrinimu ir sausu mechaniniu darbu. Visgi vystantis ekonomikai ir tobulėjant technologijoms šiandien auditoriaus ir apskaitos specialisto darbo realybė yra gerokai pasikeitusi, o šiose srityse dirbantys profesionalai vieningai kartoja, kad rinkoje itin trūksta jaunų, gabių, kūrybiškų ir aktyvių žmonių, galinčių šiuos pokyčius paskleisti dar toliau.

Nuo konservatyvaus požiūrio į apskaitą iki šiuolaikiško naujos kartos audito

Vilniaus universitete atlikti tyrimai rodo pamažu besikeičiantį įmonių požiūrį į apskaitos ir audito sritį. Po 1990 m., Lietuvai atgavus nepriklausomybę, mūsų apskaitos sistema buvo orientuota į griežtą reguliavimą, konservatyviai vertino apskaitos procesą ir profesiją. Pagrindinis reikalavimas specialistams buvo išmanyti finansinę ir mokesčių apskaitą, išorinę atskaitomybę, o daugiausia laiko atimdavo darbas su dokumentais, įvairių sąskaitų ir duomenų suvedimas, sisteminimas. Sistema pasikeitė pradėjus diegti tarptautinius ir nacionalinius finansinės atskaitomybės standartus ir kintant ekonominei šalies situacijai. Šiandien, sparčiai besivystant verslams, naujoms technologijoms, vis labiau sudėtingėjant įmonių procesams, aktyviai steigiantis finansų technologijų įmonėms ir startuoliams, natūraliai keičiasi lūkesčiai ir apskaitos specialistams.

„Turime paradoksalią situaciją: vis dar labiausiai vertinamos klasikinės apskaitos ar audito specialisto kompetencijos – tokios savybės kaip tikslumas, atsakomybė, analitiniai gebėjimai ir loginis mąstymas, bet kartu pastebime, kad šiandien rinkoje veikiančios tarptautinės bendrovės jau laiko gyvybiškai svarbiais kūrybiškumo, savarankiškumo, sprendimų priėmimo įgūdžių ugdymą ir lyderystės kompetencijas. Galima sakyti, kad esame savotiškame lūžio taške ir pereiname į naują raidos etapą, kai iš audito ir apskaitos specialistų bus tikimasi ir gerokai platesnio įgūdžių spektro. Žinoma, tą dar įvertinsime ateities tyrimais“, – sako minėtus tyrimus atlikusi Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Apskaitos ir audito katedros vedėja prof. Rasa Subačienė.

„PwC Lietuva“ žmogiškojo kapitalo vadovė Monika Stonkė patvirtina, kad šiuolaikinio apskaitos specialisto darbas jau yra visai kitoks – pasitelkus technologijas ir automatizavus procesus daug mechaninio darbo suvedant sąskaitas ir duomenis šiandien atliekama automatiškai, o apskaitos specialistai ir auditoriai turi daugiau laiko bei erdvės kokybinei analizei, procesų vertinimui, interpretacijai, išvadų ir pasiūlymų teikimui. Nors svarbiausiu reikalavimu išlieka finansinės, mokesčių apskaitos išmanymo ir analizės kompetencijos, tačiau itin daug dėmesio skiriama darbo komandoje ir bendravimo įgūdžiams stiprinti. Šiandienos auditoriui vis svarbesniu įgūdžiu tampa komunikabilumas, nes tenka daug bendrauti su klientais, audito komandos nariais, mokėti valdyti projektus ir terminus, spręsti krizines situacijas. Itin vertinamos ir lyderystės savybės. 

Plačiau skaitykite VU EVAF puslapyje.