Keliamųjų 2024 metų vasaris yra ilgesnis – turi ne 28, o 29 dienas. Įmonės turėtų pasirūpinti, kad jų finansinėje apskaitoje būtų užfiksuoti tikslūs duomenys, peržiūrėtos programos.
Keliamieji kalendoriniai metai yra viena diena ilgesni už paprastuosius – t. y. turi ne 365, o 366 dienas. Papildoma diena pridedama tam, kad kalendoriniai metai būtų priartinti prie astronominių metų.
Įvairiais pjūviais
„Siekiant išlaikyti tikslią informaciją finansinėje apskaitoje, yra svarbu įvertinti ir suprasti keliamųjų metų įtaką įvairiais pjūviais“, – nurodo Brigita Stepankevičienė, „PwC“ Lietuvoje projektų vadovė iš Kapitalo rinkų ir apskaitos konsultacijų paslaugų grupės.
Jos teigimu, keliamieji metai gali ir neturėti reikšmingos įtakos įmonės finansinei informacijai. Tačiau vis tik yra keli svarbus aspektai, kurie keliamaisiais metais bendrovių apskaitoje turėtų matytis.
Atlyginimai, amortizacija, sąnaudų paskirstymas
Vienos papildomos dienos reikėtų neužmiršti skaičiuojant darbuotojų darbo užmokestį.
„Svarbu, kad išmokų darbuotojams apskaičiavimas ir nepanaudotų atostogų kaupimo sudarymas atspindėtų vieną papildomą keliamųjų metų dieną“, – nurodo B. Stepankevičienė.
Įmonės ilgalaikio turto amortizacijos ir nusidėvėjimo išlaidos keliamaisiais metais turi būti paskirstytos ne per 365, o per 366 dienas. Tai, anot ekspertės, reiškia, kad bendrovei reikėtų patikrinti ir atnaujinti amortizacijos bei nusidėvėjimo grafikus.
Papildoma diena turi reikšmės ir ateinančių laikotarpių sąnaudų paskirstymui – paskirstant sąnaudas per skirtingus laikotarpius, kuriuose įskaitomi keliamieji metai, reikia užtikrinti viena diena ilgesnį laikotarpį.
Įmonės, rengdamos metinius biudžetus ir finansines prognozes, turėtų atsižvelgti ir į keliamųjų metų įtaką pajamoms, išlaidoms bei kitiems finansiniams rodikliams, nurodo „PwC“ Lietuvoje ekspertė.
Jos teigimu, siekiant išvengti nesusipratimų, bendrovėms taip pat svarbu peržiūrėti tas sutartis, kuriose gali būti laiko atžvilgiu svarbių sąlygų, susijusių su kalendoriniais metais.
Verta patikrinti programas
Pasak B. Stepankevičienės, papildoma diena gali turėti įtakos ir analizuojant palyginamuosius rodiklius – kartais įmonės gali pastebėti reikšmingų nuokrypių.
„Vienas iš atvejų – kai kiekvieną mėnesį tarpusavyje lyginami keliamųjų ir praėjusių metu rodikliai. Kai kuriais atvejais vienos papildomos dienos įtaka gali būti reikšminga, pavyzdžiui, lyginant tos pačios maisto prekių parduotuvės pardavimus 2023 m. vasarį ir 2024 m. vasarį“, – aiškina ji.
JAV verslo dienraštis „The World Street Journal“ nurodo, kad dalis Jungtinių Valstijų mažmeninės prekybos įmonių šią problemą sprendžia naudodamos specialų kalendorių, kuris sumažina papildomos keliamųjų metų dienos, taip pat šventinių dienų ir savaitgalių įtaką.
Mažmenininkai lygina skirtingų metų pardavimus, dalydami metus į keturių, penkių ir keturių savaičių periodus, kurių kiekviena savaitė trunka nuo sekmadienio iki šeštadienio. Šis metodas padeda įmonėms numatyti kitų metų pardavimus ir objektyviai palyginti skirtingų metų rezultatus, nes kiekvieną lyginamąjį periodą būna panašus šventinių dienų ir savaitgalių skaičius.
B. Stepankevičienė įmonėms rekomenduoja užmesti akį ir į programinę įrangą – apskaitos programoje reikėtų patikrinti, ar įvairūs automatiniai skaičiavimai, kurių formulėse naudojamas dienų skaičius, yra suderinti su keliamaisiais metais.
Bankams, finansinėms institucijoms ir kitoms įmonėms, kurios susiduria su palūkanų apskaičiavimu, keliamaisiais metais svarbu pakoreguoti palūkanų skaičiavimo tvarką – pagal faktinį dienų skaičių.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.