2022 m. vasario 4 d. – kovo 31 d „PwC“ atliko pasaulinį rizikos tyrimą, kurio metu apklausė 3 584 verslo ir rizikos, audito ir atitikties užtikrinimo vadovus. Šiame tyrime išskiriami penki svarbiausi veiksmai, kuriuos organizacijos turėtų apsvarstyti, norėdamos pagerinti savo rizikos valdymo gebėjimus.
„Pandemija paliko ryškų pėdsaką darbo rinkose. Dėl tiekimo trūkumo, sankcijų ir kylančių žaliavų kainų įmonės susiduria su tiekimo rizika. Klientai, investuotojai ir kitos suinteresuotos šalys daug dėmesio skiria ESG (angl. Environmental, Social and Governance). Kiekviena iš šių rizikos rūšių gali sukelti toli siekiančias pasekmes visoje organizacijoje ir pakenkti prekės ženklui bei įmonės reputacijai. Tokioje verslo aplinkoje itin svarbūs tampa stiprūs rizikos ir atsparumo valdymo gebėjimai, kurie tinkamai panaudoti gali suteikti pranašumą“
Rizikos valdymo gebėjimai valdybų nariams ir įmonių vadovams didžiausią vertę suteikia tada, kai jie įtraukiami į organizacijos strateginio planavimo ir sprendimų priėmimo procesus. „PwC“ tyrimas rodo, kad aštuonioms iš dešimties organizacijų neatsilikti nuo skaitmeninės ir kitos transformacijos yra didelis rizikos valdymo iššūkis. Norint sprendimų priėmimo metu gauti įžvalgas apie riziką laiku, reikia imtis šių veiksmų:
Gebėjimas naudoti ir analizuoti duomenis yra pagrindinė priemonė, padedanti nustatyti rizikos pokyčius. Tyrimas rodo, kad trys ketvirtadaliai vadovų planuoja didinti išlaidas duomenų analitikai, procesų automatizavimui ir technologijoms, padedančioms nustatyti ir stebėti riziką. Pagrindiniai veiksmai, kurių turite imtis norint atlikti rizikos panoraminį vertinimą:
Polinkis rizikuoti yra labai svarbi priemonė, padedanti įmonių vadovams suprasti, kur jie gali prisiimti didesnę riziką siekdami naujų galimybių ir augimo. Pagrindiniai veiksmai, siekiant pasinaudoti didesne rizika yra šie:
4. Sudarykite sąlygas priimti rizika pagrįstus sprendimus, pasitelkiant sistemas ir procesus
75 proc. organizacijų teigia, kad nesuderintos technologijų sistemos yra didelė rizikos valdymo problema, ir tik 35 proc. iš jų šią problemą sprendžia visos įmonės mastu. Norint priimti rizika pagrįstus sprendimus, pasitelkiant sistemas ir procesus, rekomenduojama atlikti šiuos veiksmus:
Talentų valdymas. Tiekimo grandinė. Atitiktis teisės aktams. Kibernetinės grėsmės. ESG. Nepriklausomai nuo veiklos sektoriaus, šios rizikos rūšys gali turėti įtakos organizacijų strategijoms ir veiklai. Svarbiausias gebėjimas stiprinant atsparumą – parengti patikimus veiklos tęstinumo ir reagavimo į krizes planus, kad organizacija galėtų greitai ir operatyviai reaguoti į riziką ir ją izoliuoti. Pagrindiniai veiksmai, kurių turite imtis norint padidinti pastangas kovojant su didžiausiomis rizikos rūšimis:
Verslo aplinkoje, kurioje vyrauja kintamumas ir daug tarpusavyje susijusių rizikos rūšių, rizikos valdymas turi būti lyg komandinis sportas.
„Atsakomybė už įvairią riziką vis dažniau tenka paskirstytoms įmonių komandoms, tačiau visos komandos turi dirbti kartu, turėdamos geras įžvalgas apie riziką ir bendrą polinkio rizikuoti supratimą bei naudojimąsi juo. „PwC“ tyrimas parodė, kad jei organizacijos priima rizikos valdymo gebėjimus kaip strateginius organizacinius gebėjimus, valdybos ir vadovų pasitikėjimas, kad bus pasiekti tvarūs rezultatai, yra didelis. 10 proc. aukščiausius įvertinimus pateikusių respondentų, kurie supranta strateginio rizikos valdymo praktikos naudą, tikisi greitesnio pajamų augimo ir geresnių rezultatų“, – teigia Rasa Radzevičienė, „PwC“ Lietuva Partnerė.
2022 m. Pasaulinis rizikos tyrimas – tai 3 584 verslo ir rizikos, audito ir atitikties užtikrinimo vadovų apklausa, atlikta 2022 m. vasario 4 d. – kovo 31 d. Įmonių vadovai sudaro 49 proc. imties, o likusią dalį sudaro audito (16 proc.), rizikos valdymo (24 proc.) ir atitikties užtikrinimo (11 proc.) vadovai.
58 proc. respondentų yra didelių įmonių (gaunančių 1 mlrd. JAV dolerių ir didesnes pajamas) vadovai; 19 proc. respondentų dirba įmonėse, kurių pajamos siekia 10 mlrd. JAV dolerių ir daugiau.
Respondentai veikia įvairiose sektoriuose: finansinių paslaugų (23 proc.), pramoninės apdirbamosios gamybos (22 proc.), mažmeninės prekybos ir vartotojų rinkų (16 proc.), energetikos, komunalinių paslaugų ir išteklių (15 proc.), technologijų, žiniasklaidos, telekomunikacijos (13 proc.), sveikatos (9 proc.), valdžios ir viešųjų paslaugų (2 proc.).
Respondentai yra įsikūrę įvairiuose regionuose: Vakarų Europoje, (30 proc.), Šiaurės Amerikoje (29 proc.), Azijos ir Ramiojo vandenyno regione (21 proc.), Lotynų Amerikoje (12 proc.), Vidurio ir Rytų Europoje (3 proc.), Artimuosiuose Rytuose (3 proc.), ir Afrikoje (3 proc.).
Šį tyrimą atliko „PwC Research“, „PwC“ pasaulinis rinkos tyrimų ir įžvalgų kompetencijos centras.
Partnerė, Audito ir susijusių paslaugų skyriaus vadovė, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300