Lietuvai per pastaruosius metus pavyko gerokai sumažinti PVM atotrūkį ir šešėlio mastą. Tačiau pagrindo džiūgauti nėra – Estijos, Latvijos, Lenkijos pažanga šioje srityje nepalyginamai didesnė, o mūsų šalis išlieka ketvirta ES valstybė, kur atotrūkis didžiausias.
Naujausiais oficialiais pernai spalį Europos Komisijos (EK) Socialinių ir ekonominių tyrimų centro (CASE) paskelbto PVM atotrūkio ES šalyse tyrimo duomenimis, 2021 m. PVM atotrūkis sudarė 14,5%.
Gera žinia – atotrūkis mažėja
2022 m. PVM atotrūkis Lietuvoje, išankstiniais CASE vertinimais, sumažėjo dar labiau – iki 13,5%.
PVM praradimai turėtų sudaryti 799 mln. Eur, tai keliais milijonais daugiau nei 2021-aisiais, bet tik dėl to, kad PVM faktinis surinkimas buvo penktadaliu didesnis nei metais anksčiau, VŽ paaiškina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
VMI prognozėmis, kurios ankstesniais metais gana tiksliai sutapdavo su vėliau pasirodančiais CASE vertinimais, 2023 m. PVM atotrūkis turėtų sudaryti tik 11,7%.
Bloga žinia – kitur mažėja sparčiau
Nors Lietuva kasmet gana smarkiai mažino atotrūkį, pagal jo mastą šalis vis dar velkasi ES valstybių uodegoje.
Kaip rašė VŽ, 2021 m., remiantis EK duomenimis, 2021 m. Lietuvoje PVM atotrūkis buvo ketvirtas didžiausias tarp Bendrijos šalių – didesnis užfiksuotas tik Rumunijoje, Maltoje ir Graikijoje.
„Lietuva nuo 2018 m. demonstruoja stabilų PVM atotrūkio mažėjimą – po 3–4 proc. punktus per metus. Tačiau pabėgti iš ketvirtuko didžiausią PVM atotrūkį turinčių šalių jai nepavyko ir 2021-aisiais“, – konstatuoja Monika Bielskienė, „PwC Legal“ vyr. projektų vadovė, advokatė.
Akis bado ir PVM atotrūkio skirtumai tarp Lietuvos ir kaimyninių šalių su gana panašiomis starto pozicijomis ir ekonominės raidos istorijomis.
Estija 2021 m. buvo trečia mažiausią PVM atotrūkį turinti ES valstybė (1,4%), Lenkija užėmė 8-ą vietą (3,3%). Lietuvą lenkia ir Latvija, kurios PVM atotrūkis tais metais sudarė 7,3%.
Kas Latvijoje ir Lenkijoje kitaip
M. Bielskienė atkreipia dėmesį į naujausioje CASE ataskaitoje pateiktas sėkmės istorijas – tarp keturių didžiausią proveržį pasiekusių valstybių buvo Lenkija ir Latvija.
„Latvijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje užfiksuotas ypač didelis pagerėjimas mažinant PVM atotrūkį: 2013–2021 m. laikotarpiu jis susitraukė daugiau nei 15 proc. punktų. Prieš prasidedant sparčiam mažėjimui, šiose keturiose valstybėse atotrūkis buvo daug didesnis nei ES vidurkis. Šiuo metu jos priklauso geriausius rezultatus pasiekusioms ES šalims“, – 2023 m. ataskaitoje rašo CASE.
Lenkija vien per 2021 m. atotrūkio mastą sumažino 7,8 proc. punkto, iki 3,3% (2020 m. jis siekė 11,1%).
Panašu, bet ne taip pat
Pasak M. Bielskienės, Latvija kaip vieną savo sėkmės priežasčių nurodo sistemos, panašios į lietuvišką PVM sąskaitų faktūrų registrų sistemą i. SAF, įvedimą nuo 2011 m.
Lietuvoje i. SAF veikia nuo 2016-ųjų.
Prie spartaus atotrūkio Latvijoje mažėjimo prisidėjo ir nuo 2016 m. įvestas atvirkštinio PVM mechanizmas PVM sukčiavimui jautrioms prekėms, tokioms kaip IT prekės, metalai ir pan.
Prie veiksmingų priemonių latviai priskiria ir Pasaulio banko rekomenduotą čekių loteriją ir nuo 2018 m. įsigaliojusį reikalavimą sąskaitose pateikti ne apibendrintus, o detalius prekių bei paslaugų duomenis.
„Iš pirmo žvilgsnio priemonės, kurias taiko Lietuva, yra labai panašios į latviškas. Visgi Latvija i. SAF atitikmenį įsivedė beveik 5 metais anksčiau nei mes, o tai, regis, yra vienas kertinių įrankių. Pavyzdžiui, Rumunija, kuri i. SAF atitikmenį įsivedė nuo 2022 m., nors ir taikė panašias kitas prevencines priemones, liko su daugiau nei 36% PVM atotrūkiu“, – vertina M. Bielskienė.
Ji atkreipia dėmesį ir į Latvijoje bei Lietuvoje organizuotų čekių loterijų skirtumus: Lietuvoje buvo akcentuojama, jog ši priemonė skirta tam, kad pirkėjai iš pardavėjų reikalautų čekių, o Latvijoje – kad siekiama palyginti pardavėjų oficialiai deklaruojamą ir pirkėjams pateikiamą informaciją.
„Atrodo, kad svarbu yra ne tik gauti informaciją, bet ir ją efektyviai panaudoti“, – svarsto M. Bielskienė.
Gausūs įrankiai
M. Bielskienės nuomone, ateityje tolesnio PVM atotrūkio mažėjimo Lietuvoje galima tikėtis dėl efektyviau panaudojamų duomenų.
Ji vardija: Lietuvos VMI gauna daug, o nuo šių metų pradžios gaus dar daugiau informacijos iš mokesčių mokėtojų, nes įsigalioja CESOP (Centrinė elektroninė mokėjimo informacinė sistema) tarptautinių mokėjimų raportavimo pareiga, vis plačiau taikomas kasos aparatų duomenų perdavimo realiuoju laiku mechanizmas, duomenis teikia platformos. Aktyviai naudojami i.SAF, i.VAZ (elektroniniai važtaraščiai), SAF-T ir kiti didelių ir detalių duomenų surinkimo įrankiai.
„Tik svarbu, kad visi šie įrankiai būtų tinkamai ir sumaniai panaudojami – nesukuriant neproporcingos administracinės naštos sąžiningai veikiančiam verslui, bet identifikuojant sritis, kuriose sukuriamas didžiausias PVM atotrūkis, ir taikant joms tikslines kontrolės priemones“, – nurodo M. Bielskienė.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.
Susisiekite su mumis
