Ekspertinėmis įžvalgomis dalinasi Dominykas Jokšas, vyr. projektų vadovas, ir Evelina Kantaravičiūtė, konsultantė, Advokatų kontora Bukauskas ir partneriai, „PwC“ Legal.
Artėjant birželio 28 d., kuri pažymės Direktyvos 2019/882/ES dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (Direktyva), dar vadinamos Europos prieinamumo aktu (angl. European Accessibility Act, EAA), bei Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymo (Įstatymas), į kurį perkelta Direktyva, įsigaliojimą, svarbu pagalvoti, ar nustatytų reikalavimų įgyvendinimas verslams (išskyrus labai mažas įmones) taps išūkiu, o gal tai bus sklandžiai įgyvendintas pokytis ir netgi atvers naujas galimybes verslui.
Direktyva yra siekiama gerinti asmenų su negalia, o kartu ir vyresnio amžiaus žmonių, prieigą prie produktų ir paslaugų, kartu užtikrinant gaminių ir paslaugų laisvą judėjimą bei palaikant veiksmingą konkurenciją vidaus rinkoje.
Viena iš paslaugų sričių, kurioms yra taikoma Direktyva – bankų paslaugos vartotojams. Įstatyme jos apima vartotojams teikiamas bankų ir kitų finansų įstaigų (vartojimo kredito davėjų, elektroninių pinigų ir mokėjimo įstaigų, kt.) finansines paslaugas:
- su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito teikimą;
- vartojimo kredito teikimą;
- investicines paslaugas ir veiklą – a) pavedimų priėmimas ir perdavimas, b) pavedimų vykdymas klientų sąskaita, c) finansinių priemonių portfelio valdymas, d) investavimo rekomendacijų teikimas; papildomas paslaugas – a) finansinių priemonių saugojimas, apskaita ir valdymas klientų sąskaita, b) suteikimas investuotojui kredito ar paskolos, c) užsienio valiutos keitimo paslaugos, d) investiciniai tyrimai, finansinė analizė ar kitos bendro pobūdžio rekomendacijos;
- su mokėjimo sąskaita susijusias paslaugas (pvz., mokėjimo sąskaitos atidarymas, tvarkymas ir uždarymas) bei mokėjimo paslaugas;
- elektroninių pinigų leidimą.
Nors laiko pasiruošti Įstatyme nurodytiems prieinamumo reikalavimams buvo skirta nemažai, tačiau Įstatymo 30 straipsnio 3 dalyje dar yra numatyta išimtis, leidžianti reikalavimų įgyvendinimą atidėti 5 metams. Visgi, pasinaudojimas šia išimtimi yra apsunkintas. Pavyzdžiui, vartojimo kredito davėjas neįgyvendinti reikalavimų, t. y., nepritaikyti turimo internetinio tinklalapio ar mobiliosios aplikacijos gali tik tų sutarčių, kurios buvo sudarytos iki 2025 m. birželio 28 d., atžvilgiu. Nuo minėtos datos sudaromos vartojimo kredito teikimo sutartys turi būti pritaikytos nustatytiems prieinamumo reikalavimams. Atsižvelgiant į tai galima daryti išvadą, jog minėtos išimties taikymo galimybė ne retu atveju bus labiau deklaratyvi, nei praktiškai įgyvendinama. Vis vien sudarant naujas paslaugų teikimo sutartis, prieinamumo reikalavimų turi būti laikomasi, o pritaikius internetinį tinklalapį ar mobiliąją aplikaciją naujoms sutartims, šie atsinaujins ir senoms sutartims, kurioms galėtų būti taikoma išimtis.
Kitas svarbus aspektas yra prieinamumo reikalavimų aiškumas ir konkretumas. Šiuo metu Direktyvos 1 priedas paraidžiui perkeltas į Įstatymo 1 priedą, pavyzdžiui, nurodoma, kad apie teikiamas paslaugas informacija turi būti pateikiama daugiau kaip viena jusle atpažįstamu būdu, suprantamai, pateikiant tinkamo dydžio ir tipo šriftu bei užtikrinant pakankamą kontrastą ir kt., kas verslui aiškumo neprideda, todėl verslai yra priversti ieškoti kūrybiškų sprendimų, kaip atliepti naujai įtvirtintus reikalavimus.
Ekonominės veiklos vykdytojams tokie abstraktūs reikalavimai, juos stengiantis įgyvendinti, gali kelti nemažai klausimų. Visgi, šiek tiek nuorodų ir pavyzdžių galima rasti Direktyvos 2 priede, tačiau ir jie nėra tokie išsamūs, kaip galėtų būti. Dalinai aiškumo gali pridėti Europos darnieji standartai (DS), kurių taikymas yra savanoriškas.
Šiuo metu yra priimti trys DS bei vieną standartą papildančios dvi techninės specifikacijos, kurių peržiūra turėtų būti atlikta 2025 metais, taip pat per 2026 – 2027 metus yra numatyta parengti tris naujus DS. Papildomai rekomenduojama vadovautis Pasaulinio saityno turinio prieinamumo gairių 2.2 versija (angl. Web Content Accessibility Guidelines, WCAG 2.2). Atsižvelgiant į tai, kad iki Įstatymo įsigaliojimo dienos esami DS nėra peržiūrėti, o naujieji – dar nepriimti, ekonominės veiklos vykdytojai iš dalies yra palikti nežinioje. Dėl to labai svarbu skirti pakankamai dėmesio prieinamumo reikalavimų įgyvendinimui ir integravimui įmonių vidaus ir išorės procesuose.
Taip pat, iš praktinės perspektyvos, galima įžvelgti ir dar vieną papildomą iššūkį, su kuriuo susidurs verslai – tai iš trečiųjų šalių perkamas turinys, pvz., internetinio tinklalapio kūrimas ar jų gaminamo produkto integravimas, bei šių subjektų atsakomybė Direktyvos prasme. Tai ypatingai aktualu tęstinių paslaugų teikimo atžvilgiu, kuomet trečiosios šalys teikia nuolatines paslaugas pagal galiojančias sutartis. Šiuo atveju įprastų sutartinių įsipareigojimų trečiosioms šalims „laikytis teisės aktų reikalavimų“ gali nepakakti, todėl svarbu įvertinti jau šiuo metu galiojančių sutarčių nuostatas.
Visais atvejais atsakingais prieš vartotojus (kartu ir rinkos priežiūros subjektus) išlieka šio nupirkto turinio naudotojai (ekonominės veiklos vykdytojai), kuriems taikoma Direktyva. Tai reiškia, jog, pavyzdžiui, bankas, iš informacinių technologijų kūrėjų perkantis sukurtą internetinės bankininkystės tinklalapį, yra visą atsakomybę prisiimantis subjektas. Vertėtų atkreipti dėmesį į tai, kad ekonominės veiklos vykdytojai turi patys savarankiškai užtikrinti, kad jų iš trečiųjų šalių perkamas ir naudojamas turinys atitiktų Direktyvoje nustatytus reikalavimus. Tam užtikrinti rekomenduojama į situaciją pažvelgti plačiau ir atidžiai peržiūrėti turimas paslaugų teikimo su trečiosiomis šalimis sutartis ir jų sąlygas – ar sutartys užtikrina reikiamus paslaugų teikėjų įsipareigojimus, atsakomybę už šių įsipareigojimų nesilaikymą ir pan., užduoti papildomų klausimų trečiosioms šalims arba pasitelkti naujus patikimus ir prieinamumo reikalavimus integravusius subjektus.
Pabaigai primename, kad neįgyvendinus Įstatymo reikalavimų, ekonominės veiklos vykdytojams taikomos sankcijos:
- įspėjimas tuo atveju, kai prieinamumo reikalavimų neatitinkantis gaminys ar paslauga nebuvo pateikti rinkai iki jų pašalinimo;
- teikiant prieinamumo reikalavimų neatitinkantį gaminį ar paslaugą skiriama bauda nuo 500 iki 2 500 eurų (vidurkis 1 500 eurų);
- nepaisant rinkos priežiūros institucijos draudimo ar ribojimo tiekti prieinamumo reikalavimų neatitinkančius gaminius ar paslaugas skiriama bauda nuo 1 000 iki 6 500 eurų (vidurkis 3 750 eurų).
- jeigu prieinamumo reikalavimų neatitinkantys gaminiai ar paslaugos yra padarę žalos vartotojo ir (ar) galutinio naudotojo sveikatai skiriama bauda nuo 2 500 iki 15 000 eurų (vidurkis 8 750 eurų).
- taip pat vartotojams ir (arba) galutiniams naudotojams padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimas.
Be to, Direktyvos subjektams gali būti nurodoma prieinamumo reikalavimų neatitinkančius gaminius pašalinti iš rinkos, ir (ar) nebeteikti prieinamumo reikalavimų neatitinkančių paslaugų, kol bus užtikrinta, kad šie gaminiai ir (ar) paslaugos atitinka taikomus prieinamumo reikalavimus.
Susisiekite su mumis
PricewaterhouseCoopers, UAB
Lvivo g. 21-101, LT-09309, Vilnius, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
