Lietuvoje duomenų saugumo pažeidimų daugėja. Prieš keletą dienų nutekėjo 50 tūkst. „Švaros brolių“, o praeitais metais daugiau kaip 100 tūkst. „Citybee“ klientų duomenų. Įvykus pažeidimui pirmosios 72 valandos yra pačios brangiausios. Todėl verslas privalo būti pasiruošęs reaguoti.
Kas yra duomenų saugumo pažeidimas?
Duomenų saugumo pažeidimas – tai netyčia arba neteisėtai sunaikinami, prarandami, pakeičiami, persiunčiami asmens duomenys (gyvenamosios vietos, el. pašto, IP adresai, telefonų, valstybiniai automobilių, mokėjimo kortelių numeriai, kt.). Toks pažeidimas dažniausiai pasireiškia kaip kibernetinė ataka (angl. spyware, phishing).
Pavyzdžiui, taip vadinamas programišius prisijungia prie duomenų bazės, kurioje saugomi klientų vardai, pavardės ir finansiniai duomenys. Šie duomenys gali būti panaudoti įvairiai, net ir kreipiantis į kredito įstaigą dėl paskolos suteikimo. Taigi, po kibernetinės atakos, gali sekti kiti neteisėti veiksmai, nukreipti jau prieš patį klientą, todėl apie tai privaloma pranešti ne tik pačiam klientui, bet ir Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai (VDAI).
Keli praktiniai patarimai, kad kibernetinės atakos pasekmės būtų sumažintos iki minimumo
1 veiksmas: iš anksto pasiruoškite ir laikykitės veiksmų plano
Net 57 proc. asmens duomenų saugumo pažeidimų įvyksta dėl žmogiškosios klaidos (VDAI, 2021). Todėl, bendrovėms rekomenduojama turėti iš anksto paruoštą veiksmų planą. Dažniausiai prieš tai reiktų atlikti asmens duomenų apsaugos auditą ir įsivertinti savo „silpniausias“ vietas. Tokie auditai turėtų apimti ir bendrovėje naudojamų informacinių technologijų saugumo įvertinimą.
Supažindinkite darbuotojus, jeigu reikia ir savo verslo partnerius. Iš anksto parengtas veiksmų planas įneš aiškumo ir sumažins pasimetimą bendrovėje. Informuokite savo duomenų apsaugos pareigūną, jeigu tokį esate paskyrę.
2 veiksmas: išsiaiškinkite, kas nutiko
Vis dar laikykitės veiksmų plano. Nesiimkite iš anksto neapgalvotų veiksmų. Jums reikia išsiaiškinti, kas ką tik nutiko, kur buvo saugumo spraga ir kaip ją ketinate išspręsti. Surinkite pirminę informaciją. Ar buvo atskleisti asmens duomenys, jeigu taip, kokie? Kas gali turėti šiuos asmenis duomenis? Koks yra asmenų skaičius, kurių duomenys buvo atskleisti? Ar asmenys yra nepilnamečiai? Ar asmenims gali kilti žala (pavyzdžiui, prarasti pinigus, darbą, namus)?
3 veiksmas: informuokite VDAI ir klientus
Nesiekite nuslėpti įvykusio saugumo pažeidimo, nes tai tik padarys žalos. Atvirkščiai, dokumentuokite, kokių priemonių ėmėtės saugumo pažeidimui suvaldyti.
Sužinojote apie duomenų saugumo pažeidimą? Suskubkite, nes turite 72 valandas pateikti pirminę informaciją VDAI apie incidentą. Neturite visos reikalingos informacijos? Pirminę informaciją pateikite dabar, o vėliau ją atnaujinkite. Pavėlavote pateikti pranešimą apie asmens duomenų saugumo pažeidimą VDAI? Informuokite, kai tik galėsite ir gebėkite pagrįsti vėlavimo priežastis.
Jeigu asmens duomenų saugumo pažeidimas kelia grėsmę jūsų klientų turtui ar sveikatai, nedelsiant informuokite ir juos, bei pageidautina rekomenduokite kaip jiems elgtis (pavyzdžiui, pasikeisti slaptažodžius, užblokuoti internetinius atsiskaitymus banke ir pan.).
4 veiksmas: mažinkite saugumo pažeidimo pasekmes
Apribokite prieigą prie duomenų bazių, vidinių sistemų ir ją suteikite tik reikalingiems darbuotojams. Įdiekite saugumo priemones: atnaujinkite slaptažodžius, perkelkite duomenų bazę į saugią vietą, naudokite ugniasienes, bent dviejų žingsnių autentifikavimą (angl. 2FA), kt.
Tai gali būti akivaizdu, bet konsultuokitės su teisės, komunikacijos ekspertais siekdami suvaldyti grėsmes. Apmokykite savo darbuotojus. Bendradarbiaukite su VDAI, verslo partneriais, klientais.
Susisiekite su mumis
