Po mokesčių reformų: Estija nuo Lietuvos atsiplėšia dar labiau

Indeksą skelbiančios organizacijos „Tax Foundation“ ekspertai primena, kad verslas paprastai investuoja tose šalyse, kuriose jis gali tikėtis didžiausios grąžos, todėl mokesčių konkurencingumo indekso viršuje atsiduria tos valstybės, kuriose taikomi mažiausi pelno mokesčio tarifai, galioja paprastos ir aiškios atitikties mokesčių įstatymams procedūros.

Po 2023 m. kovą įvykusių visuotinių rinkimų naujoji Estijos valdančioji koalicija (ją sudaro Socialdemokratų ir Reformų partijos) pristatė planus per ateinančius dvejus metus padidinti mokesčius. 

Maždaug tuo metu atsirado ir Lietuvoje nuo 2024 m. planuojamos mokesčių reformos kontūrai.  Po konsultacijų su visuomene ir verslo asociacijomis Vyriausybė mokesčių įstatymų pakeitimų paketą turėtų svarstyti kitą savaitę ir pateikti svarstyti Seimui.

Pagal „Tax Foundation“ kasmet atnaujinamą tarptautinį mokesčių konkurencingumo indeksą Estijos mokesčių sistema nuolat užima aukštą vietą tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalių, tad mokesčių ekspertams parūpo, ar dėl šių pokyčių kris jos reitingas.

Estijos valdančiosios koalicijos susitarime numatoma nuo 2024 m. sausio 1 d. padidinti PVM nuo 20% iki 22%, o nuo 2025 m. sausio 1 d. atitinkamai padidinti ir fizinių ir juridinių asmenų pajamų mokestį (nuo 20% iki 22%). Taip pat numatoma panaikinti pajamų mokesčio lengvatas ir nuo 2024 m. įvesti specialų automobilių mokestį.

Didžioji dalis numatomų surinkti papildomų biudžeto pajamų bus skirta Estijos ekonomikos žaliajai pertvarkai, gynybai ir valstybės infrastruktūrai finansuoti.

Pajamų mokesčiai padidės visoms įmonėms ir fiziniams asmenims, uždirbantiems daugiau nei bazinis neapmokestinamasis pajamų dydis (numatomas apie 700 Eur), nes Estija taiko vieno mokesčio tarifo sistemą visoms pajamoms, neatsižvelgdama į jų šaltinį, kai jos paskirstomos (pavyzdžiui, išmokami dividendai). 

Mokesčių ekspertai pažymi, kad didesni tarifai paprastai mažina mokesčių sistemų konkurencingumą, nes jie iškreipia ekonomikos dalyvių elgseną ir neskatina uždirbti daugiau pajamų.

„Tačiau ne visų mokesčių tarifų didinimas turi vienodą poveikį. Pavyzdžiui, pelno mokesčio padidinimas labiau iškraipo konkurenciją nei toks pat vartojimo mokesčių kėlimas, nes kapitalas yra mobilesnis nei vartojimas“, – įžvalgoje komentuoja Joostas Haddinga, Pasaulio mokesčių politikos centro Transatlantinių mokesčių srities ekspertas.   

Centras yra organizacijos „Tax Foundation“ dalis – jo ekspertai sudaro minėtą valstybių, EBPO narių, mokestinio konkurencingumo reitingą.

Kaip reforma paveiktų Lietuvos patrauklumą

Šiuo metu Lietuva pagal išimamo pelno apmokestinimo naštą Europoje yra šešta „lengviausia“ jurisdikcija, kai nuo išmokamų 100 Eur dividendų akcininkui į sąskaitą įkrenta 72 Eur, o į biudžetą pervedami likę beveik 28 Eur GPM.

Tačiau jei Seime šiemet bus priimti Vyriausybės siūlomi mokesčių pakeitimai, jau kitąmet padidės mokesčiai nuo didesnių nei 100.000 Eur išmokamų dividendų.

Pavyzdžiui, nuo pirmo šimto eurų dividendų intervale nuo 100.000 Eur iki 200.000 Eur teks sumokėti ne 28 EUR, o 32 Eur mokesčių, o nuo pirmo šimto eurų, viršijančio 200.000 Eur, – ir 34 Eur (arba 6 Eur daugiau).

Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris, Mokesčių ir teisės departamento vadovas, preliminariai svarsto, kad siūlomi mokesčių pakeitimai Lietuvoje „labiau pablogins, nei pagerins“, Lietuvos pozicijas tarptautiniuose reitinguose.

Pirmiausia dėl jau minėto ir labai plataus užmojo apmokestinti visas asmens pajamas progresiniais mokesčiais.

Koreguotame mokesčių pakeitimų pakete atsirado, pasak Finansų ministerijos, „ambicingiausias regione“ siūlymas įteisinti neapmokestinamą investicinę sąskaitą be metinės investuojamos sumos ribojimo (anksčiau siūlyta taikyti 10.000 Eur ribą). Kol lėšos iš investicinės sąskaitos nėra išimamos, o reinvestuojamos, tol jos nėra apmokestinamos.

N. Nedzinsko teigimu, investicinė sąskaita šiek tiek pagerintų Lietuvos pozicijas. Tačiau, kad ir kaip plačiai ji skamba, tai yra skirta fiziniams asmenimis, smulkesniems investuotojams, kurie investuoja, prekiauja akcijomis, vertybiniais popieriais ir „turi neviršyti 10% valdomų įmonės akcijų“.

„Tai nepalies stambesnių verslo investicijų, pavyzdžiui, tų verslų, kurie yra įsisteigę kontroliuojančiąsias bendroves kitose Europos šalyse (ne paslaptis, ir kaimynėse Latvijoje ir Estijoje) ir iš ten investuoja stambesnes sumas į kitus verslus“, – priduria mokesčių ekspertas.

N. Nedzinskas taip pat rezervuotai vertina teigiamą momentinio nusidėvėjimo įtaką Lietuvos reitingams, nes ši siūloma nuostata visiškai nepadės iš stambaus užsienio verslo ateinančioms investicijoms.

„Jau artimoje ateityje pagal tarptautinius susitarimus tie verslai, kurie generuos didesnę nei 750 mln. Eur metinę apyvartą, turės užtikrinti, jog grupės mastu bus sumokamas 15% efektyvus pelno mokesčio tarifas“, – priduria N. Nedzinskas.

Plačiau skaitykite Verslo žiniose.