Nors mokestinės reformos finišo tiesiosios dar nematyti, tačiau pelno mokesčio lengvatų apimtyje laukia darbingi keli paskutinieji metų mėnesiai. Iki metų galo tikimasi, kad bus persvarstyta įvairių klausimų, susijusių su pelno mokesčių lengvatomis.
Stambaus projekto lengvata
Siūloma papildyti Stambių projektų lengvatos reikalavimus dėl sukuriamų darbo vietų skaičiaus.
Dabar pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo ir Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau - Įstatymai) galiojančias nuostatas įmonės, įgyvendinančios Stambų projektą, gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvata, t. y. iki 20 metų nemokėti pelno mokesčio nuo pajamų, gautų įgyvendinant Stambų projektą (toliau - Lengvata). Be kitų reikalavimų, Lengvata numato investicijos į stambų projektą sumos, t. y. ne mažesnė kaip 20 milijonų eurų suma (Vilniuje – ne mažesnė kaip 30 milijonų eurų suma) bei sukurtų darbo vietų skaičiaus, t. y. sukurtų darbo vietų skaičius ne mažesnis kaip 150 (Vilniuje – ne mažesnis kaip 200), reikalavimus.
Šiuo metu yra registruotas Įstatymų pakeitimo projektas, numatantis papildyti Lengvatos reikalavimus nuostata, kad Lengvata būtų galima pasinaudoti ir kai sukuriama nuo 20 iki 149, o kai investuojama Vilniuje – nuo 20 iki 199 naujų darbo vietų. Tačiau papildomai numatoma, kad 20 stambiu projektu sukurtų naujų darbo vietų įdarbintų asmenų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip 1,25 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, o 20 viršijančiose naujose darbo vietose įdarbintų asmenų vidutinis darbo užmokestis būtų ne mažesnis kaip vidutinis mėnesinis darbo užmokestis, atsižvelgiant į savivaldybės, kurios įgyvendinamas Stambus projektas duomenis.
Įstatymo pakeitimus parengė Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, kuri nurodo, kad siūlomi pakeitimai yra susiję su tuo, kad Lengvata galima būtų pasinaudoti ir tada, kai yra vykdomos imlios kapitalo investicijos, tačiau dėl projekto specifikos sukuriama mažiau, tačiau “brangesnių” darbo vietų. Tikimasi, kad tai paskatins investicijas į itin aukštos pridėtinės vertės projektus Lietuvoje.
Šiuo metu projektas yra sulaukęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, kuriose, be kitų rekomendacijų, rekomenduojama, kad siūlomi lengvatos pakeitimai būtų taikomi 2025 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokesčiui apskaičiuoti.
Investicinių projektų lengvata
Užregistruotas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama pratęsti Investicinių projektų lengvatos galiojimą iki 2028 m. mokestinio laikotarpio.
Pagal šiuo metu galiojančias Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, juridiniai asmenys, vykdantys investicinius projektus, t. y. atliekantys investicijas į ilgalaikį turtą, skirtą naujų, papildomų produktų gamybai ar paslaugų teikimui arba gamybos (ar paslaugų teikimo) pajėgumų didinimui ir pan., patirtomis išlaidomis gali sumažinti apmokestinamąjį pelną iki 100 proc. Apmokestinamasis pelnas gali būti sumažintas tik per 2009–2023 metų mokestinius laikotarpius patirtomis išlaidomis.
Lengvatos pratęsimas siejamas su tikslu skatinti įmonių produktyvumą bei verslo konkurencingumą Lietuvoje.
Filmų kūrimo lengvata
Aukščiau minėtame Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatomas siūlymas pratęsti Filmų kūrimo lengvatą iki 2028 m. gruodžio 31 d.
Filmų kūrimo lengvata suteikia galimybę įmonėms, norinčioms neatlygintinai suteikti lėšų Lietuvos filmo gamintojui, sumažinti pelno mokestį per apmokestinamųjų pajamų sumažinimą (75 proc. lėšų suma) bei per pelno mokesčio sumos sumažinimą (visa lėšų suma).
Lengvatos pratęsimas siejamas su tikslu prisidėti prie Lietuvos kino pramonės ir jos konkurencingumo tarptautinėje rinkoje skatinimo.
Plačiau apie minimas lengvatas galite susipažinti čia. Jei domina minėtų projektų eiga ir baigtis ar tiesiog domitės pelno mokesčių lengvatų galimybėmis, susisiekite su PwC mokesčių lengvatų bei valstybės pagalbos ekspertais.
Susisiekite su mumis
