Paskatos investuoti Lietuvoje vertinamos palankiai, tačiau pandemijos ir karo keliamas vis didesnis neapibrėžtumas verčia bent dalį įmonių atidėlioti plėtros planus. Artimiausiais metais užtikrinti konkurencingą aplinką verslo investicijoms bus nepaprastai svarbu, kad jos nestotų.
Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) valstybių narių palyginamoji analizė, kurią pateikia „Tax Foundation“ ekspertai rodo, Lietuva – išsivysčiųsių šalių penketuke, kur taikoma patraukliausia kapitalinių investicijų apmokestinimo tvarka. Tačiau nuo koronaviruso pandemijos tebesitęsiantis didelis ekonominis neapibrėžtumas, neatsistačiusios tiekimo grandinės ir stipriai išaugusi infliacija, kurią paskatino Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, tik dar labiau išaugino investicijų poreikį. Investuojama į kritinę infrastruktūrą, žaliąją transformaciją arba siekiant veikti tvariau.
Tarptautinio valiutos fondo (TVF) duomenimis, privačios investicijos EBPO šalyse iki pandemijos vidutiniškai buvo penkis kartus didesnės nei viešosios. Kai kurios šalys įmonėms ėmė taikyti papildomas paskatas investicijoms, kad jos nestotų pandemijos, augančios infliacijos, potencialaus ekonominio nuosmukio fone.
Tuo metu Lietuvoje tebesitęsia diskusijos, kaip paskatinti įmones investuoti, plėstis, kurti gerai apmokamas darbo vietas ir kaip patobulinti mokesčių sistemą. Įvertinus, kokia dalis investicijų gali būti įtraukta į sąnaudas, kurios gali būti atskaitomos iš apmokestinamojo pelno, Lietuva yra ketvirtoje vietoje po Čilės, Estijos ir Latvijos.
„Nors Latvijos ir Estijos mokestinė sistema iš pažiūros atrodo labai patraukli kapitalo investicijoms pritraukti, jos reali nauda mokesčių mokėtojams yra diskutuotina. Tuo tarpu Lietuva, nors ir netaiko skirstomojo pelno modelio, yra labai palankiai vertinama tarp kitų Europos šalių dėl pakankamai mažo pelno mokesčio tarifo ir taikomų pelno mokesčio lengvatų, kurių viena pagrindinė yra nukreipta būtent į kapitalo investicijas“
Papildomos paskatos investicijoms yra reikalingos ne tik skatinti užsienio įmones kurtis Lietuvoje ir taip pritraukti daugiau lėšų į valstybės biudžetą, bet ir palengvinti mokestinę naštą Lietuvos įmonėms, kurios aktyviai plečia savo veiklą investuodamos į naujo turto įsigijimą.
Lietuvoje tam tikslui yra plačiai taikoma investicinio projekto lengvata, skatinanti inovacijų kūrimą, įmonės plėtrą, produktyvumo ir darbo našumo didinimą, sunaudojamų resursų mažinimą, produkcijos (paslaugų) diversifikavimą arba įmonės vykdomų procesų esminį pakeitimą ir pan.
„Ši lengvata, nors ir yra viena populiariausių lengvatų Lietuvoje, turi vietos patobulinimams. Reikėtų supaprastinti lengvatai keliamus reikalavimus – pavyzdžiui, praplėsti reikalavimus atitinkančio turto grupes ir naudojimo būdą (apimant turto nuomą). Taip pat prailginti turto vienetų pagaminimo terminą, kad lengvata galėtų būti taikoma turtui, pagamintam ir kiek anksčiau nei prieš 2 metus. Taip pat prailginti sukauptų investicijų kėlimo į vėlesnius mokestinius laikotarpius terminą, t. y. ilgiau nei tik 4 metus į priekį“
Plačiau skaitykite „Verslo žiniose“.
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
