Jei įmonė kelerius metus iš eilės deklaruoja mokestinius ir finansinius nuostolius, tačiau toliau vykdo veiklą, VMI ima domėtis, kokiomis lėšomis ši veikla finansuojama. Mokesčių administratoriaus dėmesio gali sulaukti ir tos bendrovės, kurių ankstesnių metų pelnus pakeitė nemažas mokestinis nuostolis.
2022 m. nuostolius deklaravo beveik 43.600 juridinių asmenų – apie 29% visų pelno mokesčio (PM) deklaracijas pateikusių įmonių, o jų deklaruotas nuostolis siekė beveik 2,4 mlrd. Eur, informavo Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Metais anksčiau nuostolius deklaravo beveik 44.900 bendrovių, maždaug 28% visų, pateikusių PM deklaracijas, o jų deklaruotas nuostolis sudarė apie 2,2 mlrd. Eur.
Juridinių asmenų, kurie pelno mokesčio deklaracijoje deklaravo nuostolį, atžvilgiu 2022 m. buvo atliekami 1.535, o 2023 m. pirmąjį pusmetį – 838 kontrolės veiksmai, nurodo VMI. 2021 m. tokių bendrovių atžvilgiu buvo atliekami 1.482 kontrolės veiksmai.
Analizuoja duomenų visumą
„VMI nuolat analizuoja ir vertina savo turimą bei trečiųjų šalių teikiamą informaciją apie nuostolingai veikiančias įmones“, – VŽ sako Kristina Jakštienė, VMI Kontrolės departamento direktorė.
Tačiau vien bendrovės deklaruoti nuostoliai netampa pretekstu giliau domėtis jos veikla, pabrėžia ji. Kad susidarytų visas vaizdas apie įmonės veiklą ir galimas mokestines rizikas, yra atliekama duomenų visumos analizė.
„VMI vertina ne tik nuostolius deklaruojantį mokėtoją, bet analizuoja ir kitas įmonių grupei priklausančias bendroves, kurios, generuodamos nuostolius, juos perduoda savo įmonėms pagal Pelno mokesčio įstatymo 56 str. Taip pat vertiname veiklos nuostolių perkėlimo pagrįstumą, perimamų nuostolių pagrįstumą, vykdant reorganizavimą ir t. t.“, – vardija K. Jakštienė.
Kelerius metus iš eilės deklaruojama nuostolinga veikla, anot K. Jakštienės, gali signalizuoti apie neapskaitomas pajamas, galimą agresyvų mokesčių planavimą.
„Tačiau tai nebūtinai turi būti kokie nors mokestiniai pažeidimai. Įmonė gali patirti nuostolių dėl pandemijos, sudėtingos konkurencinės padėties rinkoje ir kitų objektyvių priežasčių“, – nurodo VMI atstovė.
Prašo papildomos informacijos
Jei bendrovės veikloje nustato vieną ar kitą netinkamo mokestinių pareigų vykdymo požymį, įmonės rodiklių nuokrypius nuo panašią veiklą vykdančių verslų rodiklių, VMI daugeliu atvejų neskuba pradėti kontrolės veiksmų, tikina K. Jakštienė.
„Pradedame nuo papildomos informacijos surinkimo gilesniam vertinimui – siunčiame klausimynus, susisiekiame su įmonės atstovais ir prašome pateikti papildomos informacijos, pagrindžiančių dokumentų“, – aiškina ji.
Jeigu įtarimai neišsisklaido, bet, priešingai, sustiprėja, VMI gali imtis rimtesnių veiksmų – siunčia perspėjančius laiškus, pakviečia pokalbio įmonės vadovą, gali pradėti stebėsenos procedūras.
„Ir tik negavusi logiškų ir pagrįstų paaiškinimų arba įmonei atsisakius pašalinti nurodytus trūkumus, VMI inicijuoja kontrolės veiksmus – operatyvų patikrinimą, mokestinį tyrimą ar mokestinį patikrinimą“, – nurodo K. Jakštienė.
Iš kokių lėšų vykdo veiklą
Anot Ingridos Kemežienės, „PwC“ Lietuvos mokesčių ir teisės paslaugų projektų vadovės, jei įmonė kelerius metus iš eilės deklaruoja mokestinius ir finansinius nuostolius, bet toliau vykdo veiklą, VMI gali kilti klausimas, kokiomis lėšomis ši veikla finansuojama.
„Įmonė gali sulaukti VMI dėmesio, kai ne vieną mokestinį laikotarpį deklaruoja mokestinį nuostolį“, – konstatuoja ji.
Anot I. Kemežienės, pažeidimai, kuriuos gali nustatyti VMI, gali būti ir galimai neteisingas PM įstatymo nuostatų taikymas, pavyzdžiui, VMI gali leisti ne visa apimtimi įmonės įsigytą ilgalaikį turtą laikyti investicinio projekto ilgalaikiu turtu.
„Gali būti pažeidimas ir dėl sandorių tarp susijusių asmenų – per pigiai ar per brangiai tiekiamos ar įsigyjamos prekės bei paslaugos“, – nurodo ji.
Nuostolis gali būti tik mokestinis
Pasak I. Kemežienės, tai, kad šalies bendrovės pernai VMI deklaravo solidų pelno mokesčio nuostolį, dar nereiškia, kad visi šie juridiniai asmenys faktiškai vykdė nuostolingą veiklą.
„Praktikoje ne taip retai pasitaiko, kad įmonė deklaruoja mokestinį nuostolį, tačiau kartu skirsto ir išmoka dividendus savo akcininkams, nes finansiškai ji veikė pelningai.“
Tai, anot jos, patvirtina ir Registrų centro (RC) informacija, kad bendras įmonių, pateikusių finansines ataskaitas už 2022 m., ikimokestinis nuostolis pernai sudarė apie 1,8 mlrd. Eur, t. y. buvo gerokai mažesnis, nei verslas deklaravo VMI pateiktose pelno mokesčio deklaracijose.
Pelną mažina lengvatos
I. Kemežienės teigimu, skirtumų tarp bendrovės mokestinio ir finansinio nuostolio (ar pelno) dažniausiai atsiranda verslui pasinaudojus Pelno mokesčio įstatyme numatytomis lengvatomis.
Tokios lengvatos gali būti pritaikytos įmonėms, kuriose dirba riboto darbingumo asmenys, tam tikros PM lengvatos galioja laisvųjų ekonominių zonų įmonėms, taip pat verslams, kurie įgyvendina investicinį projektą, vykdo mokslinių tyrimų ir (ar) eksperimentinės plėtros darbus, užsiima filmų gamyba.
Įtakos nuostolingai įmonės veiklai gali turėtų ir vadinamosios pasyviosios pajamos – dividendai, bendrovių akcijų perleidimo pajamos, kurios priskiriamos neapmokestinamosioms pajamoms.
„Todėl neretai pasitaiko, kad įmonės, vykdančios pasyvią (holdingų) veiklą, uždirba neapmokestinamųjų PM pajamų, tačiau patiria administracinių išlaidų, ir tai paprastai generuoja mokestinį nuostolį“, – aiškina I. Kemežienė.
Be to, verslas turi galimybę naudotis sukauptais mokestiniais nuostoliais iš veiklos, kuriais mokestinis pelnas gali būti mažinamas neribotą mokestinį laikotarpį. Įmonė taip pat gali perimti mokestinius nuostolius iš įmonių grupės bendrovės ir taip sumažinti PM bazę.
Skaitykite plačiau Verslo žiniose.
Susisiekite su mumis
