Nors pastaraisiais metais mažėjo mokestinių ginčų sumos, pastebimai pagausėjo bendrovių, kurios apskundė Valstybinės mokesčių inspekcijos ir kitų mokesčių administratorių – Muitinės departamento ar Aplinkos apsaugos departamento – sprendimus sumokėti papildomų mokesčių, baudų ir delspinigių. Penktadaliu išaugęs skundų skaičius 2023 m. rodo, kad mokesčių mokėtojai aktyviau gynė savo teises nei 2022 m.
Kaip skelbia Mokestinių ginčų komisija (MGK), 2023 m. 56% skundų pateikė juridiniai asmenys, o ankstesniais metais ta dalis sudarė mažiau kaip pusę (44%). Atitinkamai sumažėjo gyventojų pateiktų skundų dalis.
Monika Bielskienė, advokatų kontoros „PwC Legal“ advokatė, komentuoja, kad sprendimas dėl tranzito procedūros užbaigimo paprastai priimamas griežtai pagal įstatymo raidę. Turinio viršenybės prieš formą principas netaikomas, tad lankstumo yra mažai. Kartais tranzito procedūros neužbaigimas susijęs net ne su pačios įmonės, bet su muitinės pareigūnų veiksmais (nepažymėjus prekių gavimo sistemoje).
„Bet kokiu atveju įmonėms, ypač toms, kurios yra atsakingos už tranzito procedūrą, svarbu operatyviai reaguoti negavus patvirtinimo, kad prekės kirto sieną, nors yra žinoma, kad kirto: nedelsiant kreiptis į muitinės postą, kad būtų laiku pažymėta sistemoje. Vėliau tai padaryti yra gana sudėtinga“, – teigia M. Bielskienė.
Pasak jos, esant dabartinei geopolitinei situacijai, raštišką patvirtinimą iš Baltarusijos bei Rusijos muitinių apie prekių įvežimą ar tranzitą gauti yra sudėtinga ir reikalauja laiko.
„Visgi, iš anksto nuleisti rankų ar tikėtis, kad tiesiog pavyks įtikinti muitinę ar ginčus nagrinėjančias institucijas vien netiesioginiais įrodymais, irgi nereikėtų. Beje, elektroninis patvirtinimas nėra pakankamas, nes netenkina Sąjungos muitinės kodekso reikalavimų“, – aiškina „PwC Legal“ advokatė.
PVM ,,trikampės prekybos“ schemos
M. Bielskienės teigimu, siekiant taikyti šį supaprastinimą, labai svarbu kiekvienu atveju įvertinti šios schemos taikymo sąlygas, numatytas PVM įstatyme ir ES Teisingumo Teismo (ESTT) praktikoje. Pavyzdžiui, svarbu atsižvelgti, ar neatsiranda papildomas pardavimas, t. y. kiek subjektų (tarpininkų) dalyvauja sandoryje (galimi trys), kas atsakingas už prekių gabenimą, ar prekės nėra perdirbamos ar kitaip pakeičiamos gabenimo metu, koks laiko tarpas tarp pirkimo ir perpardavimo ir kt.
Naujausioje ESTT praktikoje taip pat pabrėžtas reikalavimas, susijęs su tinkamu PVM sąskaitų faktūrų išrašymu, kuris laikomas esminiu, t. y. tarpininko išrašytoje sąskaitoje turi būti nurodyta, kad taikomas atvirkštinis PVM.
ES valstybių mokesčių administratoriai, remdamiesi minėta ESTT praktika, šį reikalavimą vertina gana griežtai.
„Taigi Lietuvos įmonė, veikianti prekių tiekimo sandoryje tarp ES valstybių, kiekvienu atveju turi ne tik įvertinti, ar tenkinamos trikampės prekybos supaprastinimo PVM tikslais taikymo sąlygos, bet ir užtikrinti tinkamą PVM sąskaitų faktūrų išrašymą“, – priduria M. Bielskienė.
Ginčai dėl pelno apmokestinimo
Ingrida Kemežienė, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities projektų vadovė, pasakoja, kad plonosios kapitalizacijos taisyklės taikymui buvo svarbi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) 2018 m. balandžio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-305-438/2018, kurioje teismas konstatavo, kad esant komercinėms priežastims, dėl ko skolinimo sandoris buvo sudarytas, ir nesant siekio išvengti mokesčių mokėjimo, mokesčių mokėtojas turi teisę į paskolos palūkanų sąnaudas, net jeigu viršijamas 4:1 kontroliuojamo skolinto kapitalo ir fiksuoto kapitalo santykis.
„Tačiau VMI pozicija pastaruoju metu pasikeitė ir minėtą LVAT sprendimą bei jame minimą ESTT sprendimą byloje C-524/04 VMI pradėjo vertinti kitaip. Tai yra, kad VMI visgi nereikia įrodinėti piktnaudžiavimo, pakanka konstatuoti tik 4:1 santykio pažeidimą“, – konstatuoja I. Kemežienė.
Taigi, vėl tapo aktualus klausimas, kaip apskaičiuoti šį santykį, t. y. kas turi būti įtraukiama į skolinto ir nuosavo kapitalo dydžius. O būtent šis klausimas buvo nagrinėtas priimant aukščiau minėtą MGK sprendimą.
Jame MGK konstatavo, kad į skolintą kapitalą nepatenka banko suteiktas įmonei kreditas, įkeičiant įmonės akcijas ir subordinuojant paskolas.
„Toks aiškinimas atitinka ir plonosios kapitalizacijos taisyklių turinį, pagal kurį skolintam kapitalui priskiriamos kontroliuojančio skolintojo garantuotos paskolos. VMI siekė išplėsti šią sąvoką, bet tai nebuvo teisinga. Reikia pasidžiaugti, kad šiuo klausimu MGK sukūrė daugiau aiškumo“, – teigia I. Kemežienė.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.