Vyriausybės parengtame mokesčių pertvarkos pakete, kuris šiuo metu svarstomas Seime, greta kitų siūlymų yra numatyta ir tam tikro ilgalaikio turto momentinio nusidėvėjimo lengvata. Mindaugas Dervinis gilinasi, kaip ši lengvata veiktų praktiškai, ar ji išties paskatintų verslo investicijas ir kokiais atvejais ji gali būti mažiau naudinga nei šiuo metu galiojanti investicinio projekto lengvata.
Mindaugo Dervinio, „PwC“ Lietuvoje pelno mokesčio komandos vadovo, teigimu, MN galimybė trumpuoju laikotarpiu gali būti rimtas impulsas verslams, kurie dabar ryžtasi investuoti.
„Investuojančiam verslui tai galimybė gauti paskatą iš karto, per mažesnį PM. Tai svarbu, turint galvoje dabartinį kontekstą, kai vyrauja didelis neužtikrintumas ir reikia verslui suteikti paskatų investuoti, taip didinant ir šalies ekonomikos potencialą“, – aiškina jis.
M. Dervinio teigimu, vienas iš sektorių, kuriam MN galimybė gali būti naudinga, yra transportas ir logistika. Šios srities įmonės negali visa apimtimi naudotis IP lengvata, nes krovininių automobilių įsigijimui yra numatyta 300.000 Eur metinė riba.
„Taikant MN šios ribos nėra, todėl įmonės galėtų visą investicijų sumą atskaityti iš karto. Logistikos įmonėms, kurios planuoja įsigijimus 2025 m. pabaigoje, siūlyčiau įvertinti, ar nebūtų naudingiau juos atidėti keliems mėnesiams iki 2026-ųjų ir pasinaudoti momentinio nusidėvėjimo galimybe“
Pelno mokesčio prievolė niekur nedingsta, ji tik perkeliama į vėlesnius laikotarpius.
Kaip aiškina M. Dervinis, pasinaudojus MN lengvata, pelno mokestis ateities laikotarpiais padidės, nes nebeliks įprasto nusidėvėjimo per ateinančius trejus, penkerius ar daugiau metų.
„Tačiau verslai paprastai labiau vertina pinigus dabar, o ne kažkada ateity“, – sako jis.
Kada ir kam būtų naudinga
MN lengvata, anot M. Dervinio, ne visada būtų pats naudingiausias pasirinkimas verslui. Pirmiausia – toms įmonėms, kurios gali naudotis ir naudojasi IP lengvata.
„Ir jei įmonė maksimaliai pasinaudoja IP lengvata, ji papildomai gali skaičiuoti ir įprastą nusidėvėjimą – taigi, iš principo ji visą turto naudojimo laikotarpį gali daryti dvigubą turto atskaitą pelno mokesčio tikslais. O MN lengvata leidžia atskaityti turto kainą tik vieną kartą“, – aiškina M. Dervinis.
Tad jei investicijos yra tinkamos IP lengvatai, verslui, jo teigimu, greičiausiai bus naudingiau naudotis kaip tik ja, o ne skaičiuoti momentinį nusidėvėjimą.
Abi šios lengvatos taikomos beveik tokioms pačioms turto rūšims. Naudojantis MN lengvata, IP lengvatos taikyti negalima.
Leidžia padidinti nuostolį
Yra ir papildomų niuansų, kurie gali lemti įmonės pasirinkimą. Pavyzdžiui, MN turi tą privalumą, kad galima didinti nuostolį, o to negalima daryti taikant IP lengvatą.
„Tad įmonei, kuriai yra naudinga pasididinti nuostolį ir tą nuostolį „neštis“ į ilgesnį periodą nei ateinantys ketveri metai, MN gali būti naudingesnė alternatyva“
Bet jei IP lengvata per ketverius metus visiškai išnaudojama ir nelieka jokio likučio, daugiau naudos įmonė gautų iš IP, o ne iš MN lengvatos.
„Kiekvienu konkrečiu atveju reikia nagrinėti ir skaičiuoti, kuris variantas atneštų daugiau naudos“, – apibendrina ekspertas.
M. Dervinis aptaria hipotetinę situaciją. Tarkime įmonė, turinti 1 mln. Eur pelno, planuoja 1 mln. Eur investicijas į ilgalaikį turtą.
Jei ši įmonė gali pritaikyti IP lengvatą 1 mln. Eur turto, toks pasirinkimas jai bus naudingesnis nei MN – šalia IP lengvatos, kuri išnaudos tuos 1 mln. Eur pirmaisiais metais ir galbūt kitais metais, jei bus koks nors likutis, per įprasto nusidėvėjimo laikotarpį (pavyzdžiui, per trejus metus kompiuterinei technikai) ji kasmet nudėvės maždaug po 300.000 Eur.
Kitokia situacija, anot „PwC“ Lietuvoje eksperto, būtų, jei įmonė yra nuostolinga ir neturi galimybės pasinaudoti IP lengvata.
„Tada galima būtų svarstyti apie MN pasirinkimą. Įmonė tokiu atveju turėtų galimybę nuostolį padidinti dar 1 mln. Eur ir šį nuostolį neštis į ateinančius periodus ir juo dengti pelnus iki 70% kasmet. Taigi, nuostolį generuojančioms įmonėms, kurios investuoja į ilgalaikį turtą, nauda būtų ta, kad jos galėtų turėti dar didesnį mokestinį nuostolį ir dar ilgesnį laiką mokėti mažiau PM ar išvis jo nemokėti“, – aiškina M. Dervinis.
Kuo skiriasi nuo estiškojo pelno mokesčio
Anot M. Dervinio, MN lengvata gerokai skiriasi nuo vadinamojo estiškojo pelno mokesčio modelio, kai reinvestuojamas pelnas yra neapmokestinamas, o mokestį reikia mokėti tik jį išsiimant, paprastai dividendų forma.
Jei Lietuvoje atsirastų MN lengvata, šalies verslas, skirtingai nei Latvijos ir Estijos, nepabėgtų nuo kasmetinio pelno mokesčio skaičiavimo – tačiau verslai, investuojantys į ilgalaikį turtą, būtų paskatinti, suteikiant jiems galimybę kurį laiką nemokėti pelno mokesčio.
Be to, Lietuvoje planuojama lengvata turi aiškų fokusą – siekiama skatinti tik į ilgalaikį turtą investuojančius verslus.
Tuo metu Estijoje ir Latvijoje verslai apskritai skatinami kaupti pelną, nepriklausomai nuo to, iš ko šis pelnas uždirbamas.
„Kitos Baltijos šalys neturi nuostatos, kad įmonės pelnas turi sietis su jos kasmetinėmis investicijomis į ilgalaikį turtą – ten verslas tiesiog nemoka mokesčio, jei pelnas laikomas versle ir naudojamas verslui plėtoti. O Lietuvoje orientuojamasi į tai, kad kasmetinės ar reguliarios investicijos būtų atliekamos į tam tikras ilgalaikio turto kategorijas, kurios turėtų skatinti verslo augimą“
Anot jo, būtų neteisinga sakyti, kad „estiška“ sistema yra viskuo geresnė už planuojamą „lietuvišką“ momentinį nusidėvėjimą ar atvirkščiai.
„Viena vertus, neapmokestinamojo reinvestavimo sistema verslui yra draugiškesnė. Kita vertus, ši sistema nesuteikia galimybės užsitikrinti aiškų, prognozuojamą ir reikšmingą lėšų surinkimą iš pelno mokesčio, o tai ypač aktualu dabar, kai esame išorinių grėsmių akivaizdoje ir reikia turėti stabilų biudžetą, užtikrinti gynybos finansavimą“, – aiškina M. Dervinis.
Contact us
