Mokesčių reformos finišo tiesioji: kur gali užkliūti Finansų ministerija

Svarbiausi nauji pakeitimai, kuriuos pirmadienį pateikė FM, yra investicinė sąskaita su neribojama suma, kuklesnis, nei anksčiau siūlyta, asmenų, iš individualios (IV) veiklos gaunančių iki 15.000 Eur metinių pajamų, apmokestinimas, planas, kaip per penkerius metus NPD sulyginti su minimalia mėnesio alga, minimalūs NT tarifai vėjo elektrinėms, kultūros objektams.

„Po diskusijų su socialiniais partneriais ir viešai gautų pasiūlymų koreguoti projektus atnaujinome mokestinių pasiūlymų paketą. Pagrindinis tikslas išlieka sąžiningesnė mokesčių sistema, suartinant darbo santykių ir individualios veiklos apmokestinimą, taip pat sąžiningiau paskirstant mokesčių naštą. Kartu atsisakome visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų ir jas pakeičiame moderniu investavimo modeliu – investicine sąskaita, kuri bus ambicingiausia regione“, – pristatydama pakeitimus kalbėjo Gintarė Skaistė, finansų ministrė

Tačiau, FM mokesčių projektams nukeliavus į Seimą, kai kuriais klausimais tikėtini rimti debatai ir korekcijos.

„Nesu tikras, kad visi ministerijos pasiūlymai pereis Seimo filtrą. Nebejoju, kad ten vyks diskusijos. Ministerija deklaruoja, kad pasiūlymai suderinti su koalicijos partneriais, bet dar pamatysime, ar tikrai Seime neatsiras prieštaraujančių“, – sako Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris.

Anot ministrės, po pirmojo mokesčių paketo pristatymo visuomenei įvyko per 20 diskusijų su socialiniais partneriais, verslo asociacijomis, sulaukta apsiliepimų iš daugiau nei 70 suinteresuotų institucijų, organizacijų ir fizinių asmenų.

„Į dalį konstruktyvių pasiūlymų pavyko atsižvelgti. Didžioji dalis pasiūlymų išlieka nepakitę ar pakitę minimaliai. Taip pat išlaikomos trys pagrindinės kryptys – sąžiningumas, ekonomikos augimas ir patogumas“, – galutinį Vyriausybei teikiamą variantą apibūdina G. Skaistė. 

Bet ir darbdaviai, ir ekspertai sako, kad naujieji FM siūlymai tėra smulkios korekcijos, ir priekaištauja, jog į pagrindinius jų pageidavimus atsižvelgta nebuvo.

Abejonės dėl sąžiningumo

N. Nedzinskas atkreipia dėmesį, kad ministrės įvardintuose reformos tiksluose nėra pasakyta, jog yra reikalinga surinkti papildomų pajamų į valstybės biudžetą.

„Kitaip tariant, didelio poreikio surinkti papildomų lėšų nėra. Tačiau yra didelis noras perskirstyti – iš vienų paimti, o kitiems duoti“, – kalba „PwC“ Lietuvoje partneris.

Jo nuomone, nesant papildomų pajamų poreikio, pirma vertėtų devynis kartus pamatuoti, ar tikrai reikia imtis visų siūlomų pakeitimų. O deklaruojant sąžiningumo siekį – įsitikinti, ar visi pasiūlymai išties veda jo link.

N. Nedzinskas aiškina: yra pasiūlyta nauja pelno mokesčio lengvata įmonėms (momentinis turto nusidėvėjimas), kuri gana brangiai kainuos valstybei, o iš kitos pusės siekiama gerokai labiau apmokestinti fizinius asmenis, gaunančius „aukštas“ pajamas, t. y. tuos, kurie ekonomikoje kuria didžiausią pridėtinę vertę.

Rėžti iš peties – pavojinga

Jis sutinka, kad pokyčiai apmokestinant IV yra reikalingi. Tačiau siūlo neskubėti rėžti iš peties, sulyginant IV ir darbo santykių apmokestinimą.

„Reikėtų labiau pasigilinti, kokios profesijos ir asmenys patenka po ta IV. Dabar visus bandoma sustatyti į vieną eilę, o „baudžiami“ vėl tie, kurie uždirba daugiau. Reikia matyti ir tai, kad po pandemijos „freelanceriai“ ar daugybė kitų sau dirbančių asmenų tapo dar mobilesni, jiems pakeisti rezidavimo vietą dabar yra gerokai paprasčiau“, – aiškina N. Nedzinskas.

Panašiai kalba ir „Unicorns Lithuania“ vadovė. Anot jos, FM pasiūlyti pagerinimai IV ir planas NPD priartinti prie minimalios mėnesio algos (MMA) yra minimalūs, startuoliams reikšmingo teigiamo poveikio jie neturės.

Ji kritikuoja, kad, neatsižvelgus į verslo pasiūlymus, galutiniame Vyriausybei teikiamame reformos variante išliko ir anksčiau siūlytas progresinis pajamų apmokestinimas.  

„Tai vertiname neigiamai, nes siekiama papildomai apmokestinti ne tik iš darbo santykių gaunamas pajamas, bet ir kapitalo prieaugio pajamas. Šis pokytis gal ir atrodo patrauklus, buhalteriškai skaičiuojant biudžeto pajamas, bet neatsižvelgta į tai, kad, keičiantis apmokestinimui, keičiasi ir subjektų ekonominė elgsena. Mūsų nuomone, mokesčius svarbu subalansuoti tokiu būdu, kuris leistų pritraukti naujų mokesčių mokėtojų“, – aiškina I. Langaitė.

Plačiau skaitykite Verslo žiniose.