Pakėlus pelno mokestį ir padidinus fizinių asmenų pajamų apmokestinimo progresyvumą, kaip dabar siūlo valdantieji, pagal vieną iš vertintų scenarijų Lietuva pasauliniame konkurencingiausius mokesčius taikančių šalių sąraše iš penktos vietos leistųsi keturiais laipteliais žemyn. Tačiau, atsisakius planų kelti ekonominiam augimui žalingus mokesčius ir panaikinus dalį lengvatų, šalies konkurencingumas mokesčių srityje net išaugtų.
Mokesčių specialistai metų metais kartoja, kad neramiais laikais svarbu išlaikyti mokestinį stabilumą, ir kartu perspėja, kad, pakeitimams įsigalėjus, kiltų rizika, jog įmonių akcininkai gali svarstyti išvykti iš Lietuvos ir mokesčius mokėti jiems patrauklesnėse jurisdikcijose, pvz., Šveicarijoje, Singapūre, Saudo Arabijoje ar kitur.
„Iš praktikos matome, kad fiziniams asmenims, valdantiems didesnės vertės investicijas, yra gana lengva keisti rezidavimo vietą. Tai jie neretai daro ir iš mokestinių paskatų“, – kalba Ingrida Kemežienė, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities projektų vadovė.
Iki šiol Lietuva su savo mokestiniu režimu, anot I. Kemežienės, buvo viena patraukliausių jurisdikcijų, lietuviški verslai rezervuotai svarstydavo apie išsikėlimą į kitas šalis (nes ne vien mokesčiai lemia), bet dabar akcininkai, fiziniai asmenys, vis dažniau nusprendžia išvykti į patrauklesnę mokestinę jurisdikciją.
Be to, I. Kemežienė kviečia nepamiršti, kad Lietuva, atgavusi nepriklausomybę prieš 35 metus yra jauna, prie agresyvios Rusijos sienos esanti valstybė, kuriai būtina užsitikrinti užsienio investuotojų susidomėjimą.
„Taigi, Lietuvos Vyriausybei, Seimui svarstant apie mokesčių didinimą, būtina įvertinti kitų mažų šalių – augančių, besivystančių, esančių nepalankiose geopolitinėse situacijose –mokestinę aplinką ir nesilyginti su kitomis didelėmis išsivysčiusiomis Vakarų pasaulio valstybėmis, referuojant, jog jose pajamos ir pelnas yra apmokestinamas didesniais mokesčių tarifais“
Kas kenkia aplinkos stabilumui
Pasak I. Kemežienės, nuo šių metų pradžios girdime apie numatomus mokesčių pakeitimus, kurie orientuoti į pajamų apmokestinimo didinimą.
Pirma, siūloma didinti pelno mokestį, kuris nuo šių metų jau didėjo 1 proc. punktu, ir atitinkamai tenka konkuruoti su kitomis šalimis, pvz., Rumunija, kurioje taip pat taikomas 16% pelno mokestis, ir dar labiau padidinti atotrūkį nuo tokių jurisdikcijų kaip Airija, Kipras, Bulgarija ir Vengrija (9% pelno mokesčio tarifas).
„Jeigu nuo 2026 m. bus dar kartą padidintas pelno mokestis, nors ir 1 procentiniu punktu, investuotojai galėtų svarstyti nesirinkti Lietuvos ne dėl padidinto pelno mokesčio (padidinus vis tiek Lietuva išliktų tarp 10-ies ES valstybių narių, kuriose taikomas mažiausias pelno mokesčio tarifas), bet dėl nestabilios mokestinės aplinkos“
Apie tai nuolat referuoja verslas. Akivaizdus to pavyzdys – įvestas laikinasis solidarumo mokestis bankams. I. Kemežienė pabrėžia, kad tai neskatina naujų bankų atėjimo į Lietuvą, nors nuolat girdėti iš Vyriausybės, centrinio banko atstovų, kad jau netrukus turėsime naują finansų rinkos dalyvį.
„Ar padidintas pelno mokesčio tarifas užtikrins papildomas mokesčių sumas į biudžetą, sunku būtų prognozuoti, nes kaip parodė padidinti akcizai, efektas buvo priešingas“, – priduria I. Kemežienė.
„PwC“ atstovė taip pat atkreipia dėmesį, kad iki 2014 m. Lietuvoje fizinis asmuo turėjo galimybę parduoti akcijas ir gauto pelno už akcijų perleidimą neapmokestinti, jeigu buvo tenkinamos tam tikros akcijų išlaikymo sąlygos.
„Ši lengvata negalioja jau 10 metų ir pasakyti, kad fiziniai asmenys neinvestuoja, būtų neteisinga. Tačiau bet kokiu atveju žmogus, vertindamas galutinę mokesčių naštą, atidžiai stebi visus Lietuvos Vyriausybės planuojamus mokesčių padidinimus“
Kita vertus, pozityvu yra tai, kad, svarstant mokesčių peržiūrą, nėra keliamas klausimas dėl dalyvavimo išimties taisyklės dividendų apmokestinimui naikinimo. T. y. jeigu užsienio kapitalo įmonė ne trumpiau kaip 12 mėnesių be pertraukų, įskaitant dividendų paskirstymo momentą, valdo ne mažiau kaip 10% Lietuvos įmonės akcijų, tokiai įmonei išmokami dividendai neapmokestinami pelno mokesčiu (šios nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai Lietuvos įmonė išmoka dividendus Lietuvos įmonei).
„Taigi, išlieka galimybė pirminėms įmonėms dividendus iš antrinių įmonių išsimokėti neapmokestinant jų pelno mokesčiu, jeigu yra tenkinami minėti reikalavimai“, – kalba I. Kemežienė.
Kapitalo prieaugis juridinių asmenų lygmeniu, parduodant akcija, taip pat nėra apmokestinamas, jeigu dvejus metus juridinis asmuo išlaiko daugiau nei 10% akcijų. Jei neišlaiko, tuomet moka pelno mokestį nuo vertės prieaugio.
„O jeigu fizinio asmens lygmeniu gaunami dividendai būtų įtraukiami į bendrą fizinio asmens gaunamų pajamų krepšelį ir jie būtų apmokestinami nuo 20% iki 32%, tai fiziniai asmenys kaip įmonių akcininkai gali svarstyti apie išvykimą iš Lietuvos į patrauklesnes jurisdikcijas, pvz., Jungtinius Arabų Emyratus, Šveicariją, Singapūrą ir kt.“, – priduria I. Kemežienė.
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
