Lietuvos Respublikos Finansų ministerija su visuomene pasidalino siūlomais Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimais ir pakartotinai paprašė konkrečių asociacijų ir organizacijų pateikti pastabas projektui iki lapkričio 22 d.
„Įstatymo pakeitimai, susiję su mokesčių įstatymų įsigaliojimu ir patikimo mokesčių mokėtojo statusu, vertintini teigiamai. Tačiau tokie aspektai kaip apibendrintų komentarų derinimas su Finansų ministerija panaikinimas, mokesčių mokėtojo paslapties susiaurinimas ir palūkanų už nelaiku grąžintą permoką dydis kelia susirūpinimą ir abejones.“
Džiaugiamės siūlymu panaikinti išimtį iš 6 mėn. mokestinių pakeitimų įsigaliojimo atidėjimo taisyklės, kuri buvo taikoma su biudžetu priimamiems mokesčių įstatymo pakeitimams. Ši išimtis jau buvo tapusi beveik taisykle. Verslas apie svarbius pasikeitimus sužinodavo gruodžio mėnesį ir neturėdavo laiko pakankamai laiko adekvačiai pasiruošti tokiems pokyčiams. Priėmus pakeitimą būtų galima tikėtis daugiau stabilumo mokestinio reglamentavimo srityje.
Taip pat pritariame pasiūlymui panaikinti nereikšmingo administracinio nusižengimo pakartotinumą, kaip atskirą pagrindą vertinant mokesčių mokėtojo patikimumą. Išties, kaip ir nurodyta aiškinamajame rašte, kelios techninės nereikšmingos klaidos, net ir pakartotinės, neturėtų būti pagrindu pripažinti mokesčių mokėtoją nepatikimu. Dėmesys turėtų būti skiriamas reikšmingiems pažeidimams.
Mums šiek tiek kelia susirūpinimą pasiūlymas apskritai nederinti Apibendrintų mokesčių įstatymų komentarų su Finansų ministerija. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad mokesčių administratorius turi pakankamai kompetencijos pats komentuoti įstatymus, taip pat kad kilus abejonėms mokesčių administratorius turės kreiptis į Finansų ministeriją, tokia taisyklė atrodo suteikianti pernelyg didelę diskrecijos teisę administruojančiai institucijai. Būtent Finansų ministerija rengia įstatymų projektus, derina juos politiniame lygmenyje tiek Vyriausybėje, tiek Europos Komisijoje ir dėl to yra žymiai geriau įsigilinusi į reglamentavimo tikslus, kontekstą, todėl Finansų ministerijos pastabos itin vertingos. Siūlytume palikti VMI pareigą derinti su FM bent jau tais atvejais, kai komentaro nepavyksta suderinti su visuomene, arba kai yra atskiras mokesčių administratoriaus ar mokesčių mokėtojų prašymas dėl komentaro teisingumo įvertinimo.
Taip pat abejonių kelia pasiūlymas viešu laikyti informaciją apie atliekamo mokesčių mokėtojo patikrinimo ar tyrimo faktą. Neaišku, koks tokios jautrios informacijos paviešinimo tikslas ir nauda, o žala mokesčių mokėtojo reputacijai, taip pat erdvės manipuliavimui informacija atsiranda nemažai.
Kalbant apie palūkanas už nelaiku grąžintą permoką, mūsų nuomone, pasiūlymas sulyginti palūkanas, mokamas už pavėluotą permokos grąžinimą, su mokestinės paskolos palūkanomis yra neteisingas. Pavyzdžiui, mokestinio ginčo metu mokesčių mokėtojui, laiku nesumokėjusiam mokesčių, būtų skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai už viso ginčo laikotarpį. Tuo tarpu jei kiltų mokestinis ginčas dėl to, ar turėtų būti grąžinta mokesčio permoka, mokesčių mokėtojui laimėjus, mokesčių mokėtojui būtų sumokėtos 0,01 proc. palūkanos. Taigi, disbalansas analogiškoje situacijoje yra net trigubas. Kalbant apie PVM permokas, galėtų būti keliamas ir šio disbalanso atitikimo Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikai klausimas.
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300