Lietuviški žalieji mokesčiai: kas padidintų tvarių iniciatyvų patrauklumą?

Europos Sąjunga (ES) iki 2050 m. siekia neutralizuoti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) poveikį klimatui, o kad įgyvendintų šią viziją, Europos Komisija (EK) yra užbrėžusi ambicingus žaliojo kurso tarpinius tikslus – iki 2030 m. ŠESD kiekį sumažinti bent 55%, palyginti su 1990-aisiais. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2030 m. sumažinti ŠESD 21%, palyginti su 2005 m. rodikliais.

Pasak Ronaldo Kubiliaus, „PwC“ Lietuvoje direktoriaus, ESG, mokesčių ir teisės paslaugų eksperto, mokesčiai gali būti itin veiksminga motyvavimo priemonė siekiant šių tikslų – skatinti verslą ir gyventojus imtis veiksmų, vedančių tvarumo link.

Todėl mokesčių priemonės turėtų būti kuo plačiau išnaudojamos, tvirtina jis. Tai ne kartą yra pabrėžusi ir EK.

Naudojamos nepakankamai

Pavyzdžiui, mokesčių lengvatos gali skatinti investicijas į žaliąją ekonomiją, o papildomi mokesčiai ar lengvatų ribojimas taršioms veikloms paskatintų šių verslų pastangas mažinti taršą – diegti inovacijas, keisti veiklos modelį ar padidinti tvarių verslų konkurencingumą taršiųjų atžvilgiu, vardija R. Kubilius.

„Tačiau Lietuvoje mokesčių priemonės žaliesiems tikslams įgyvendinti panaudojamos dar nepakankamai ir reikšmingų pokyčių šioje srityje kol kas nematyti“, – apgailestauja jis.

Vyriausybės parengtame mokesčių reformos pakete, kurio svarstymai bus vienas svarbiausių darbų Seimo rudens sesijoje, tėra vos du su žaliąja ekonomika susiję pakeitimai.

Tai Pelno mokesčio (PM) įstatyme numatytas su automobilio tarša susietas ribojimas atskaitymams iš lengvųjų automobilių įsigijimo sąnaudų (ir nuomos išlaidų) iš įmonės apmokestinamųjų pajamų. Antrasis – į Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įstatymą įrašytas siūlymas dėl mažiausio galimo 0,5% NT tarifo vėjo jėgainėms. Mat iki šiol dalis savivaldybių joms taikė didžiausią galimą 3% tarifą, o tai kirtosi su Lietuvos tikslais skatinti atsinaujinančią energetiką.

Galima plačiau

„Iniciatyva iš esmės nebloga, tačiau ji liečia vien lengvuosius automobilius. O tai tik vienas iš taršos ar išteklių naudojimo šaltinių“, – minėtus PM įstatymo siūlymus dėl atskaitymų ribojimų įvertina R. Kubilius.

Jo nuomone, atskaitymai galėtų būti ribojami ir kitoms turto grupėms – pastatams ar įrenginiams, priklausomai nuo jų energinės klasės (A++, A+, B, C ir kt.).

Pavyzdžiui, leidžiamiems atskaitymams galima būtų leisti priskirti 100% turto įsigijimo kainos nusidėvėjimą, kai įsigyti ir nudėvimi B energinės klasės pastatai ar įrenginiai, tačiau nusidėvėjimo bazę koreguoti, kai energinė klasė žemesnė (C – galėtų būti nudėvima 90% įsigijimo kainos, žemesnių – mažiau) ar aukštesnė (A – galėtų būti nudėvima 110% įsigijimo kainos, aukštesnių daugiau), siūlo „PwC“ Lietuvoje direktorius.

„Tai paskatintų investicijas į energiškai efektyvius pastatus ir įrenginius bei esamų pastatų energinės klasės gerinimą. Arba jei jau taikoma ir toliau pratęsiama lengvata, leidžianti investicijoms į tam tikrą našesnį ilgalaikį turtą patirtas išlaidas iš apmokestinamųjų pajamų atskaityti 2 kartus, galėtų tokia lengvata būti taikoma ir taršų turtą keičiant tvariu“, – svarsto R. Kubilius.

Vertinti realią taršą

Be to, taršos apmokestinimas ar mokesčių lengvatos, jo įsitikinimu, turėtų būti siejamos su realia tarša, o ne su daikto turėjimu.

Ydingas pavyzdys, anot R. Kubiliaus, buvo anksčiau svarstytas automobilių mokestis, kai planuota kasmet apmokestinti automobilio turėjimą, nepriklausomai nuo jo naudojimo (taršos) intensyvumo.

„Efektyvesnis būdas mažinti taršių automobilių patrauklumą yra sisteminės priemonės didinant degalų akcizą, kaip dabar ir yra daroma, ir kartu didinant taršių automobilių registracijos mokesčius bei teikiant paramą ir lengvatų įsigyjant netaršius automobilius ir utilizuojant taršius“, – aiškina ekspertas.

Taip pat, jo nuomone, galėtų atsirasti lengvatų gyventojams, leidžiančių, teikiant metinę pajamų deklaraciją, atskaityti tam tikras su tvarumu susijusias išlaidas, pavyzdžiui, elektromobilio, saulės jėgainių įsigijimo, renovacijos ir pan., ir taip susigrąžinti dalį sumokėtų mokesčių.

Reikia ir meduolio, ne tik botago

R. Kubiliaus teigimu, svarbu mokesčių priemones taikyti sistemingai – skatinimu ir lengvatomis didinant žaliųjų sprendimų patrauklumą ir prieinamumą, o papildomais mokesčiais paraginant taršius verslus keisti veiklos modelį.

„Sistemingos ir plačios mokesčių priemonės padidintų tvarių iniciatyvų patrauklumą, jas vystančio verslo konkurencingumą, nukreiptų į jį dar daugiau investicijų ir paskatintų didesnį pokytį tvarumo kryptimi“, – pranašumus vardija jis.   

Plačiau skaitykite Verslo žiniose.