Jau nuo kitų metų siūloma naujais progresiniais tarifais apmokestinti aukštesnes gyventojų pajamas, o tai tiesiogiai atsilieptų kapitalo prieaugio ir dividendų apmokestinimui Lietuvoje.
Ekspertai palankiai vertina šiuo metu galiojančią ir Europos kontekste konkurencingą kapitalo pajamų apmokestinimo sistemą Lietuvoje ir ragina atsisakyti idėjos įvesti progresinius mokesčius investuotojams, verslininkams, uždirbantiems „aukštas pajamas“.
Daugelyje šalių investicinės pajamos, pavyzdžiui, kapitalo prieaugis (pardavus akcijas ar verslą), apmokestinamos kitais tarifais nei darbo užmokesčio pajamos.
Kai investuotojas gauna kapitalo prieaugį, t. y. parduoda turtą siekdamas pelno, jam tenka mokėti mokestį. Pavyzdžiui, jei nusiperkate akcijų už 100 Eur ir parduodate jas už 120 Eur, mokate 20 Eur kapitalo prieaugio mokestį.
Kapitalo prieaugio mokesčio tarifai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) šalyse iš Europos skiriasi.
Matyti, kad didžiausiu tarifu investicinės pajamos apmokestinamos Danijoje (42%) ir Norvegijoje (38%). Mažiausia mokesčių našta tenka investuotojams Graikijoje ir Vengrijoje, kur kapitalo prieaugis apmokestinamas 15% tarifu.
Kapitalo prieaugis Lietuvoje taip pat apmokestinamas 15% gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, jei gautos pajamos pardavus akcijas ar verslą neviršija 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) (šiuo metu kiek daugiau nei 200.000 Eur). Visgi, jei kapitalo prieaugis viršija 120 VDU dydžio sumą, tuomet taikomas 20% tarifas. (Dividendams dabar taikomas 15% GPM tarifas, nepriklausomai nuo akcininkui išmokamos sumos dydžio.).
Tiesa, nemaža grupė šalių kapitalo prieaugio išvis neapmokestina.
Palankiausia apmokestinimo tvarka, ko gero, taikoma Šveicarijoje.
Kitose valstybėse (Belgija, Čekija, Liuksemburgas, Slovakija, Slovėnija ir Turkija), norint išvengti kapitalo prieaugio mokesčių, būtina atitikti tam tikras sąlygas.
Savo ruožtu Lietuvoje neapmokestinamas ne didesnis kaip 500 Eur kapitalo prieaugis, kai parduodamos akcijos. Parduodant verslą, neapmokestinamoji suma didėja iki 2.500 Eur.
Siūlomi pokyčiai nuo 2024 m.
Europos valstybėse kapitalo prieaugis vidutiniškai apmokestinamas 19,6% GPM tarifu, o, mokesčių ekspertų vertinimu, mokesčių našta Lietuvoje yra žemiau šios ribos.
Tačiau jau nuo ateinančių metų Finansų ministerija (FM) siūlo keisti apmokestinimo tarifus aukštoms pajamoms, o tai tiesiogiai atsilieptų didesniam kapitalo prieaugio ir dividendų apmokestinimui Lietuvoje.
Nerijus Nedzinskas, „PwC“ Lietuvoje partneris, Mokesčių ir teisės departamento vadovas, komentuoja, kad Lietuvoje atsirado FM siūlymas įvesti progresinius mokesčius (taikyti specialiuosius papildomus tarifus) investuotojams, verslininkams, uždirbantiems „aukštas pajamas“.
Kitaip, nei taikoma tarptautinė praktika, būtų sumuojamos visos asmens metinės pajamos (įskaitant kapitalo prieaugio pajamas) ir įvedami progresiniai GPM tarifai:
- 20% – kapitalo prieaugiui (dividendams) virš 60 VDU (nuo maždaug 100.000 Eur);
- 22% – kapitalo prieaugiui (dividendams) virš 120 VDU (nuo maždaug 200.000 Eur).
„Neatmesčiau, kad tokie sprendimai gali iš dalies prisidėti prie investuotojų išvykimo iš Lietuvos (arba neatvykimo). Taip pat, įvedus progresinius mokesčius, jie gali ieškoti įvairių mokesčių optimizavimo schemų.“
Šiuos siūlymus, be daugelio kitų mokestinių iniciatyvų, kovo 21 d. pristačiusi Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad toks modelis siūlomas atsižvelgiant į aukštų pajamų struktūrą, kurioje vyrauja ne darbo santykių, bet daugiausia kapitalo pajamos.
Pagrindinis pokytis – siekiama apmokestinti ne tik su darbo santykiais susijusias pajamas, tačiau visų rūšių asmens pajamos bus sumuojamos, o aukštoms pajamoms numatyta taikyti specialų papildomą apmokestinimą vietoj šiuo metu galiojančių progresinių tarifų.
Pagal dabar galiojančią tvarką pajamoms pagal darbo sutartį taikomas 20% GPM tarifas, o jei pajamos per metus viršija 60 VDU, taikomas jau aukštesnis – 32% GPM tarifas (2023 m. 1 VDU = 1.685 Eur). O gaunantys pajamas iš dividendų arba iš nuomos apmokestinami 15% GPM tarifu.
FM dabar siūlo, kad, nepriklausomai nuo to, iš kokių veiklų asmuo gauna pajamų, pajamos būtų sumuojamos – jei visos pajamos per metus viršija 60 VDU, nuo 60 iki 120 VDU būtų taikomas papildomas 5% tarifas. Bendroms pajamoms viršijus 120 VDU, būtų taikomas 7% tarifas.
Šiuo metu, siekiant apskaičiuoti 120 VDU ribą, sudedamos visos ne iš darbo santykių gautos pajamos: palūkanos, turto nuomos ar pardavimo pajamos, autoriniai honorarai bei dovanos ir iš susidariusios bendros sumos atimami leidžiami atskaitymai ir lengvatos.
Ministrės teigimu, pagal siūlomą naują modelį progresinius tarifus mokėtų apie 16.000 asmenų, kai dabar mokančių didesnį GMP priskaičiuojama apie 8.000 gyventojų.
N. Nedzinskas abejoja tokio pasiūlymo nauda Lietuvai.
„Siekiama apmokestinti investuotojus, kurie aktyviai vysto naujus verslus ir kuria darbo vietas Lietuvoje. Jie skaidriai deklaruoja savo uždirbamas kapitalo prieaugio pajamas ir jau dabar sumoka dideles sumas į valstybės biudžetą. Iš jų gana lengva paprašyti susimokėti dar daugiau“, – komentuoja N. Nedzinskas. Mokesčių ekspertas nėra tikras, ar turime lygiuotis į Vakarų Europą keldami mokesčius investuotojams.
„Esame maža Rytų Europos šalis, turinti sieną su Rusija, – privalome išlikti konkurencingi. Turime nemažą startuolių bendruomenę, kuri yra gana mobili keisti rezidavimo vietą“, – komentuoja N. Nedzinskas.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
