Kokią finansinę naudą įmonė gali suteikti darbuotojams, nemokėdama mokesčių

Ne vienai Lietuvos bendrovei šiuo sudėtingu laiku tenka spręsti dilemą: ar atsisveikinti su pelnu ir didinti atlyginimus, ar atsisakyti planų didinti darbo užmokestį ir rizikuoti prarasti kvalifikuotus darbuotojus. Išlaikyti darbuotojus ir neprarasti pelno gali padėti jiems pasiūlytos papildomos naudos, nuo kurių nereikia mokėti mokesčių.

Dėl pandemijos ir didelės infliacijos darbo rinka tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse tampa vis nestabilesnė – darbuotojai, nerimaudami dėl didėjančių gyvenimo išlaidų, vis dažniau ieško geriau mokamų darbų. Ši Didžiojo atsistatydinimo (angl. The Great Resignation) vardą gavusi tendencija plinta nuo 2021 m.

Šiemetis „PwC“ tyrimas „Pasaulio darbuotojų viltys ir baimės“ rodo, kad 71% darbuotojų svarsto galimybę keisti darbą į tokį, kuriame uždirbtų daugiau.

„Darbdaviai turi galvoti, kaip perimti kontrolę į savo rankas, patenkinti darbuotojų poreikius ir kartu išlikti pelningi“, – tvirtina Dalia Liesytė, „PwC“ Lietuvoje gyventojų apmokestinimo grupės vadovė.

Daugiau naudos už mažiau

Nebloga išeitis, anot jos, gali būti finansinės paramos rūšys, kurios sumažina mokesčių naštą arba ją visiškai panaikina.

„Neapmokestinamos papildomos lengvatos yra geras sprendimas, nes jos gali gerokai prisidėti prie darbuotojų motyvacijos kėlimo ir tolesnio darbo įmonėje be jokių papildomų mokestinių įsipareigojimų. Tai reiškia, kad iš to paties įmonės biudžeto darbuotojas gauna didesnę grynąją naudą“, – pasinaudoti šiomis galimybėmis verslą ragina D. Liesytė.

Materialią naudą apmokestinant kaip su darbo santykiais susijusias pajamas, mokesčiai sudarytų apie 40% – iš darbdavio skiriamos sumos būtų išskaičiuotas 20% (arba 32%, jei pajamos didelės) gyventojų pajamų mokestis (GPM), 19,5% „Sodrai“, privalomasis sveikatos draudimas.

Verta pasidomėti

Anot D. Liesytės, naudų darbuotojams apmokestinimas kartais priklauso nuo išlaidų kompensavimo mechanizmo, taigi, įmonėms reikėtų pasidomėti konkrečiais reikalavimais.

„Tarkime, GPM pavyks išvengti, jeigu kompensacijos už telefono, interneto, elektros naudojimą ar tam tikros darbo įrangos įsigijimą namų biurui įsirengti bus suteikiamos remiantis įmonės vidaus tvarka ir atsižvelgiant į faktines išlaidas. Pavyzdžiui, jei darbuotojas įsigyja darbo priemonę – nešiojamąjį kompiuterį – ir įmonė kompensuoja konkrečiai to kompiuterio įsigijimo išlaidas, vadovaudamasi įmonės vidaus tvarka, GPM nebus taikomas“, – aiškina D. Liesytė.

Bet jei įmonė suteikia fiksuotą sumą darbo įrangai įsigyti ar sąnaudoms kompensuoti, šios naudos bus laikomos pajamomis natūra ir apmokestinamos, į skirtumus atkreipia dėmesį ekspertė.

Tad jei įmonė suteikė, pavyzdžiui, 500 Eur limitą, už kurį darbuotojas įsigyja reikalingų baldų ar technikos, arba jei darbdavys skiria fiksuotą 20 Eur per mėnesį kompensaciją už interneto ir elektros naudojimą (t. y. neatsižvelgiant į faktines išlaidas), šios naudos bus laikomos pajamomis natūra ir bus apmokestinamos GPM bei „Sodros“ mokesčiais.

„Tikslus sąnaudų kompensacijos apskaičiavimas paprastai sukuria nemažą administracinę naštą, nes turi būti parengta vidaus tvarka, iš darbuotojų renkamos sąskaitos ir t. t. Tad paprastumo dėlei įmonės renkasi suteikti fiksuotą išmoką ir susimokėti mokesčius“, – sako D. Liesytė.

Jos nuomone, darbdaviams tokiais atvejais vertėtų pagalvoti, kuris variantas jiems labai apsimoka finansiškai.   

Įmokos draudimui ir pensijai

Pasak D. Liesytės, kelios išmokos, kurios darbuotojams gali būti teikiamos neapmokestinamai, yra įvardintos GPM taisyklėse.

Viena populiariausių lengvatų, kuriomis gali pasinaudoti įmonės, yra taikomos draudimo įmokoms (įskaitant privataus sveikatos draudimo ir gyvybės draudimo įmokas) ir įmokoms į darbuotojo pensijų fondus – jos gali būti neapmokestinamos, jei jų bendra vertė neviršija 25% asmens kalendorinių metų darbo pajamų (bruto).

Sveikatos draudimo atveju taip pat svarbu užtikrinti, kad lėšos būtų naudojamos būtent medicinos paslaugoms licencijuotose klinikose arba vaistams vaistinėse įsigyti.

„Jei suteiktas sveikatos draudimas neturi limito arba apima daugiau nei medicinines paslaugas, pavyzdžiui, sporto klubą ar SPA procedūras, tuomet nauda bus apmokestinama. Svarbu neužmiršti, kad jei darbuotojui suteikiami keli draudimai, tada pensijos, sveikatos ir gyvybės draudimo įmokų sumos turėtų būti sudedamos ir jų visų suma turi neviršyti ketvirtadalio metinių pajamų“, – atkreipia dėmesį D. Liesytė.

Jei suma didesnė, apmokestinta bus ta dalis, kuri viršija 25%.

Dovana pinigais – apmokestinama

Neapmokestinamos taip pat yra ir dovanos bei prizai, jei jų vertė neviršija 200 Eur per metus. Tai gali būti, pavyzdžiui, bilietai į renginius, dovanų kuponai, saldumynai, knygos, maisto dovanų rinkiniai ir t. t.

„Darbdaviai be papildomų išlaidų savo darbuotojams gali dovanoti gimtadienio ar kalėdines dovanas, kurių vertė vienam asmeniui siekia iki 200 Eur“, – sako D. Liesytė.

Jeigu per metus tokių dovanų, įteiktų darbuotojui, vertė yra didesnė kaip 200 Eur, ją viršijanti suma jau bus apmokestinama kaip darbo užmokestis.

Tačiau piniginės dovanos iki 200 Eur vertės – pervestos banko pavedimu ar įteiktos grynaisiais – jau bus apmokestintos „Sodros“ įmokomis, atkreipia dėmesį Asta Navickienė, bendrovės „Buhalterės.lt“ vyr. buhalterė.

„Sodros“ įmokų dydis gali siekti nuo 21,27% iki 24,27%.

A. Navickienė primena, kad pagal Pelno mokesčio (PM) įstatymo nuostatas dovanos darbuotojams yra leidžiami atskaitymai, o mokesčiai, sumokėti už darbuotoją – GPM ir „Sodros“ įmokos, yra neleidžiami atskaitymai. Dovanos darbuotojams yra įforminamos laisvos formos dokumentu, pavyzdžiui, pažyma, aktu ir pan.

Studijos ir viešasis transportas

Neapmokestinamos taip pat gali būti ir įmokos, kurias įmonė tiesiogiai moka švietimo įstaigai už savo darbuotojo aukštąjį mokslą. Neapmokestinami gali būti ir kvalifikacijos kėlimo kursai, darbuotojų mokymo kursai ir (arba) seminarai, jei jie yra tiesiogiai susiję su jų darbo pareigomis.

D. Liesytė primena, kad įmonės taip pat gali nemokėdamos mokesčių padengti darbuotojų kelionių į darbo vietą viešuoju transportu bilietus.

„Tačiau ši taisyklė taikoma tik viešajam transportui, o taksi, privatiems vairuotojams ar kelionei privačiu automobiliu ji negalioja“, – nurodo „PwC“ Lietuvoje atstovė.

Startavo akcijų opcionai

2023-ieji yra pirmi metai, kai darbuotojai Lietuvoje jau gali gauti neapmokestinamų akcijų iš darbdavių pagal pasirinkimo sandorius (opcionus): patiems pirmiesiems opcionų turėtojams jau šį vasarį atsirado teisė pasinaudoti lengvata, t. y. praėjo 3 metai nuo datos, kai buvo galima išleisti opcionus.

Opcionų lengvata atleidžia darbuotojus nuo valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų, o GPM sumokėjimas atidedamas iki gautų akcijų realizavimo momento.

Mokesčių išlygos opcionams Lietuvoje buvo įteisintos 2020 m.