Pirmajame ciklo „Kaip apsaugoti konfidencialią informaciją verslo pardavimo metu?“ straipsnyje aptarėmė pagrindinius pardavėjo konfidencialumo pareigą įtvirtinančius dokumentus, teisės aktų ir teismų praktikos numatytą konfidencialios informacijos apsaugą bei keletą rekomenduojamų konfidencialios informacijos apsaugos principų. Konfidencialumo įsipareigojimų ar susitarimų (kad ir kokios formos jie bebūtų: įtraukti į ketinimų protokolą, vienašaliai įsipareigojimai, kaip atskiri konfidencialumo susitarimai ar kt.) veiksmingumą ir prevenciškumą sustiprina aiškiai numatyta atsakomybė už konfidencialumo įsipareigojimų pažeidimą bei nustatyta nuostolių atlyginimo tvarka.
Siekiant užtikrinti, kad potencialus pirkėjas įvykdytų savo konfidencialumo įsipareigojimus, šių įsipareigojimų vykdymą reikia užtikrinti netesybomis ir potencialaus pirkėjo įsipareigojimu visiškai atlyginti galinčius kilti nuostolius.
Sutarčių teisės praktikoje egzistuoja kelios informacijos perdavėjo teisėtų interesų apsaugos rūšys:
Kompensacija nereikalauja sutarties pažeidimo, dėl jos šalys gal susitarti laisva valia ir ji gali būti išmokama šalių susitarimu, nesant vienos iš šalių kaltės.
Nuostoliai yra tai, ką nukentėjusioji šalis faktiškai patyrė dėl sutarties pažeidimo.
Iš anksto aptarti nuostoliai, reiškia, jog sutarties pažeidimo atveju faktiškai patirti nuostoliai nėra skaičiuojami ir pažeidėjo atsakomybė yra apribota iš anksto šalių sutarta suma. Tačiau ši nuostolių vertinimo sistema yra kilusi iš anglosaksų teisės sistemos ir Lietuvoje nėra reglamentuojama ir būdinga. Vietoje to, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse bei teismų praktikoje yra taikomos netesybos.
„Lietuvos teisės doktrinoje ir teismų praktikoje netesybos yra laikomos iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais, kurių nebereikia įrodinėti, todėl reikalaujant baudos ar delspinigių, žalos įrodinėjimas nereikalingas, pakanka formalaus sutartinių įsipareigojimų pažeidimo.“
Gana dažnai pasitaikanti verslininkų klaida – sudarant sutartis numatyti baudines netesybas (kai sutartį pažeidusi šalis būtų įpareigojama ne tik kompensuoti patirtus nuostolius, bet ir sumokėti baudą). Lietuvos sutarčių teisėje nėra galimybės susitarti dėl baudinių netesybų. Vienintelė mūsų valstybėje galima netesybų rūšis – įskaitinės netesybos, kai už neįvykdytą arba netinkamai įvykdytą prievolę nuostoliai yra atlyginami tiek, kiek jų nepadengia netesybos.
Visgi, konfidencialios informacijos apsaugos prasme, mums svarbiausia prievolių užtikrinimo priemonė yra būtent netesybos baudos forma. Baudos atlieka kompensacinę paskirtį atlygindamos nukentėjusiosios šalies patirtus nuostolius. Tačiau, tai nereiškia, kad numatytas baudos dydis padengs visus galinčius kilti nukentėjusios šalies nuostolius, taigi greta baudos dydžio svarbu įpareigoti pažeidėją atlyginti ir kitus nuostolius, kurių nepadengtų bauda.
Kadangi bauda laikoma iš anksto nustatytais minimaliais nuostoliais, kurių nereikia įrodinėti, svarbu kuo įmanoma tiksliau ją nustatyti. Baudos dydis turi būti tinkamai įvertintas, kad:
Nepaisant to, kad baudos nereikia įrodinėti, tai nekliudo pažeidėjui kreiptis į teismą su prašymu baudos dydį sumažinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau tekste – LAT) yra išaiškinęs, kad tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė yra iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti iki protingos sumos (LAT 2022 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-83-1075/2022), kuri nustatoma įvertinus šalių santykių pobūdį, turtinę padėtį, sutarties tikslus, teisingumo sąžiningumo ir protingumo principus ir kitas aplinkybes. Tačiau draudžiama baudą sumažinti žemiau tikrosios nuostolių sumos (LAT 2017 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-428-695/2017).
Dabartiniame konfidencialios informacijos apsaugos etape, su potencialiu pirkėju esame sudarę konfidencialumo susitarimą ir numatę optimalaus dydžio baudą, kuri atspindi informacijos vertę. Belieka užtikrinti, kad tuo atveju, jei potencialus pirkėjas pažeistų konfidencialumo susitarimą, pažeidėjas sumokėtų nustatytą baudą. Tam tikslui galima imtis papildomų metodų, tokių kaip potencialaus pirkėjo:
Tačiau konfidencialios informacijos užtikrinimo kontekste praktinis sprendimas galėtų būti baudos dydžio sumos deponavimas sąlyginio deponavimo sąskaitoje (angl. escrow). Tai taip pat nėra dažnai taikomas metodas konfidencialios informacijos apsaugos prasme ir dažniau pasitaiko stambiuose sandoriuose, deponuojant visą sandorio kainą. Mūsų tikslas yra pademonstruoti, kad esant skirtingiems pardavėjo poreikiams ir lūkesčiams, galima rasti sprendimą kaip apsaugoti itin jautrią informaciją.
Deponavimas, tai trečiosios šalies teikiama pinigų sumos pasaugojimo paslauga, kurios tikslas užtikrinti šalių įsipareigojimų įvykdymą (praktikoje dažniausiai teikia bankai ar kitos kredito įstaigos). Papildomas deponavimo privalumas yra tai, jog bankai neretai už deponuojamą sumą moka palūkanas.
Trumpa chronologinė deponavimo tvarka:
1. Sudaromas konfidencialumo susitarimas, kuriuo nustatoma bauda už susitarimo pažeidimą.
2. Sudaromas atskiras deponavimo susitarimas arba jis įtraukiamas į konfidencialumo susitarimą ar sandorio pagrindinę sutartį, kuriuo nustatoma deponavimo suma, konkreti deponavimo tvarka ir sąlygos (taip pat svarbu susitarti kam priklausys palūkanos už deponuojamą sumą).
3. Potencialus pirkėjas perveda sutartą sumą į deponavimo sąskaitą (kuri gali būti atidaryta vienos iš šalių arba banko vardu, kuris šiuo atveju veiktų kaip nešališkas arbitras).
4. Suėjus sutartam terminui ar įvykiui, deponuojama suma grįžta atgal potencialiam pirkėjui arba yra pervedama pardavėjui (visa arba dalis jos, priklausomai nuo pardavėjo nuostolių, jei tokių būtų).
Pakankamai paprasta. Belieka „lengviausia“ dalis t. y. susitarti su potencialiu pirkėju, kad baudos suma būtų deponuota.
„Konfidencialios informacijos apsauga reikalauja kompleksiškų sprendimų. Sudarius gerai parengtą konfidencialumo sutartį, kurioje potencialus pirkėjas įsipareigoja saugoti konfidencialią informaciją bei kuri numato potencialaus pirkėjo atsakomybę už jos pažeidimą, verta apsvarstyti ir galimybę numatytą baudos dydį deponuoti.“
Kitu atveju, visuomet išlieka tikimybė, kad sutartį pažeidęs potencialus pirkėjas neatlygins jam kylančios atsakomybės. Tačiau net ir atlikus šiuos veiksmus, svarbiausia dalis yra kaip pardavėjas pateikia aptariamą konfidencialią informaciją potencialiam pirkėjui. Paskutinėje straipsnių ciklo „Kaip apsaugoti konfidencialią informaciją verslo pardavimo metu?“ dalyje aptarsime kaip pasiruošti informacijos perdavimui ir kaip ją tinkamai perduoti.