Įmonių vadovai, kurių dauguma apie infliaciją yra skaitę tik ekonomikos vadovėliuose, šiandien turi padaryti tai, kas beveik neįmanoma, išlaikyti pelningumą ir užtikrinti grąžą akcininkams tuo metu, kai žaliavų, energetikos, komponentų kainos pakilo į rekordines aukštumas, o klientų perkamoji galia ir produkcijos paklausa ritasi žemyn.
Rusijos pradėtas karas Ukrainoje sudaužė viltis, kad kainos po COVID-19 pandemijos sugrįš į įprastą lygį, kaip to tikėjosi centriniai bankai ir šalių vyriausybės.
Lietuvą ir kitas Baltijos šalis infliacija palies dar stipriau nei kitas šalis: naujausiomis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) prognozėmis, čia šiemet laukiama vieno lėčiausių augimo tempų ir didžiausios infliacijos tarp organizacijos narių.
Lyginant su pernai gruodžiu, prognozuojamą metinę infliaciją Lietuvoje EBPO 2022 m. birželį pakėlė nuo 3,2 iki 15,6 proc. (Estijoje – nuo 6 iki 14,4 proc., Latvijoje – nuo 4,9 iki 13,3 proc.). Tarptautinis valiutos fondas Lietuvai šiemet prognozuoja dar aukštesnę 18 proc. infliaciją.
Įmonės, siekiančios sukurti vertę akcininkams, turi padidinti piniginius srautus. Faktiškai tai yra sunkiai įgyvendinama, o gal išvis neįmanoma užduotis – tuo pačiu metu mažinti išlaidas, perkelti klientams dalį infliacijos nulemtų sąnaudų ir kartu išlaikyti ar net didinti pardavimo apimtis.
Mažinti išlaidas verslui nėra ir nebus lengva: prekių, energetikos, žaliavų, transporto ir darbo jėgos kainos išlieka aukštos, komponentų tiekimo trikdžiai išliks ir ateityje, nes tiekimo grandinės, nors palengva ir atsistato, tebėra trapios.
Apsaugoti savo pelnus įmonės gali bandyti mažindamos sąnaudas darbo jėgai – realybėje tai reikštų, kad iš esamų darbuotojų jos norės išspausti daugiau arba su mažesniu darbuotojų skaičiumi padaryti tiek pat kaip anksčiau.
Norint išlaikyti pelningumą, neužteks vien tik griežtos išlaidų kontrolės – dalį sąnaudų, atsiradusių dėl infliacijos, nori nenori turės padengti bendrovių klientai.
Kelti produkcijos ar paslaugų kainas ir nesumažinti paklausos daugeliui įmonių nebus paprasta. Drąsiau eiti tokiu keliu galės tik tos bendrovės, kurios rinkoje nepatiria didelės konkurencijos, ir tos, kurių klientai neturi galimybių atidėti ar išvengti pirkinio, taip pat kompanijos, kurių pajamų srautai susiję su infliacija.
Tad didžiosios dalies įmonių vadovų komandų laukia rimtas galvos skausmas – kaip padidinti prekių ir paslaugų kainas tokiu metu, kai klientai, nujausdami blogesnius laikus, veržiasi diržus. Tokioje situacijoje prognozuoti paklausą tampa itin sudėtinga.
„Dabartinė situacija ekonomikoje dėl infliacijos yra unikali, daugiau nei 20 metų nieko panašaus neturėjome. Įmonių strategijos situacijai suvaldyti bus skirtingos, bet greičiausiai daugelis jų eis bandymų keliu“
Kokia konkreti infliacijos suvaldymo strategija tinkamiausia vienai ar kitai įmonei, didele dalimi priklauso nuo to, ką įmonė parduoda ir kokia yra jos produkcijos ar paslaugų paklausa šiuo metu besikeičiančioje rinkoje. Taip pat nuo to, kokia yra įmonės sąnaudų struktūra ir kaip šias sąnaudas veikia dabartinės ekonominės tendencijos, aiškina jis. „Kiekviena įmonė priims savo strategiją dėl sąnaudų valdymo – spręs, mažinti ar didinti kai kurias išlaidų eilutes,bandys tai taikyti praktikoje ir paskui stebės rezultatus“, – sako N. Nedzinskas.
Jo teigimu, paprastai sunkmečiu įmonės peržiūri visas savo sąnaudas ir atsisako mažiausiai reikalingų, ne pirmo būtinumo. Taip greičiausiai bus ir šįkart.
„Tačiau posakis „devynis kartus pamatuok ir tik paskui kirpk“ galioja ir versle. Įmonės, drastiškai karpydamos sąnaudas, gali ir suklysti, jei per daug jas sumažins tose vietose, kurios reikalingos pajamoms generuoti“, – atkreipia dėmesį N. Nedzinskas.
Pavyzdžiui, profesinių paslaugų sektoriaus įmonės – tokios kaip „PwC“ Lietuvoje, kur ženkliausią sąnaudų dalį sudaro darbo užmokestis, susiduria su klausimu, kaip teisingai elgtis, kad būtų suvaldyti ir darbuotojų lūkesčiai, ir išlaikytas tvarus įmonės pelningumas, sako ekspertas.
„Darbo rinkoje, kaip ir kitose rinkose, puikiai galioja pasiūlos bei paklausos dėsniai. Todėl profesinių paslaugų įmonės, siekdamos išlaikyti savo talentingiausius darbuotojus, algas didins, atsižvelgdamos į rinkos pokyčius. Taip pat augant mūsų darbo sąnaudoms, didiname ir savo paslaugų kainas, kad išlaikytume pelningumą“
Reali tokių įmonių paslaugų paklausa ir vertės pasiūlymas klientams, anot jo, galutinai nulems, kiek smarkiai bus galima didinti paslaugų kainas.
„Suprantama, kad sieksime išlaikyti savo klientų ratą, todėl klausysimės jų ir atsižvelgsime į jų lūkesčius“, – konstatuoja N. Nedzinskas.
Plačiau skaitykite Verslo Žiniose.
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300