Geopolitinė padėtis Baltijoje ištirpdė popandeminio sandorių bumo progresą priviliojant užsienio kapitalą ir daro keleriopą poveikį vietos rinkai.
Savaitės pradžioje Lietuvos Vyriausybė sėkmingai pasitikrino tarptautinių investuotojų paklausą, euroobligacijomis su 3,607% pelningumu 10 metų pasiskolindama 1,5 mlrd. Eur, išsyk pusę sumos, kiek šiemet suplanuota skolintis tarptautinėse kapitalo rinkose.
Skolos kaina atitiko 90 bazinių punktų premiją virš apsikeitimo sandorių palūkanų normos ir buvo 10 bazinių punktų mažiau, nei iš pradžių planavo emitentas.
Geopolitika atsiliepė
Tačiau susidomėjimas galimybe paskolinti Lietuvos Vyriausybei neatspindi susirūpinimo iš užsienio investuotojų, kurie potencialiai pastatytų objektą ar įsigytų vietos verslą. Šioje srityje verslų atstovai pastebi sunykusį susidomėjimą.
„Iš atskirų procesų, diskusijų su užsienio investuotojais ir bendro aktyvumo akivaizdžiai jaučiame, kad geopolitinė situacija neigiamai atsiliepė Baltijos sandorių rinkai“, – „Verslo žinioms“ sako Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuvoje direktorius ir sandorių paslaugų vadovas.
Tiesa, geopolitines rizikas užsienio investuotojai vertina skirtingai. Drąsiau jaučiasi regioniniai žaidėjai.
„Vidurio ir Rytų Europos regiono investuotojai, gebantys objektyviau įvertinti rizikas, išlieka optimistiški ir toliau dairosi tinkamų įsigyti taikinių visame regione, – sako R. Žemaitis, tiesa, jis priduria, kad, investuotojams atidžiau vertinant rizikas, sandorių procesai pailgėjo. – Vakarų šalių investuotojai, ypač tie, kurie iki šiol nebuvo vykdę veiklos Baltijos regione, mato didesnes geopolitines rizikas.“
Pastarieji Baltijos regiono sandoriuose dalyvauti neskuba.
„Didesnį šių investuotojų susidomėjimą sugeba pritraukti tik itin kokybiški, stiprūs verslai, gebantys konkuruoti globaliose rinkose arba itin tinkantys strategiškai į investuotojų portfelį“, – sako „PwC“ Lietuvoje direktorius.
Investicijų trūkumas
„Užsienio investuotojai, be abejo, turi labai reikšmingą įtaką Baltijos sandorių rinkai dėl kapitalo ribotumo, be jų didesni sandoriai net neįvyktų“, – konstatuoja R. Žemaitis.
„PwC“ specialistai skaičiuoja, kad per praėjusius 4 metus pirkėjai iš už Baltijos šalių ir Lenkijos ribų sudarė 36–42% visų verslų pirkėjų, kai geografiškai arti esantys pirkėjai sudarė kone 64%.
„Jų dalis 2020–2022 m. laikotarpiu traukėsi per maždaug 8 procentinius punktus, ir tai gali būti siejama su bendru popandeminiu sandorių rinkos bumu, kurio metu užsienio kapitalo srautas gerokai išaugo, – nurodo „PwC“ Lietuvoje direktorius. – Praėjusiais metais, mūsų duomenimis, grįžome į 2019 m. lygį, kai geografiškai arti esantys pirkėjai vėl sudarė virš 60% sandorių, o Vakarų šalių investuotojų dalis, dalinai ir dėl geopolitinės situacijos, sumenko nuo 43% iki 33%.“
Dėl geopolitikos sumažėjęs užsienio investuotojų ratas daro keleriopą poveikį regiono sandoriams, pavyzdžiui, užsitęsia verslų pardavimo procesai.
„Sunkiau yra sudaromos efektyvaus aukciono situacijos, o tai galiausiai lemia ir pardavėjų nuovargį bei mažina jų lūkesčius dėl įverčių, – sako R. Žemaitis ir įspėja, kad vietiniai sandorių rinkos dalyviai gali bandyti naudotis situacija ir, pajutę stipresnę derybinę galią, siūlyti verslų pardavėjams mažesnius įverčius.
„Šioje situacijoje reikėtų pabrėžti, kad dažnu atveju pardavėjai niekur neskuba ir geopolitinės baimės nerodo, tad, smarkiai išsiskyrus pirkėjų ir pardavėjų lūkesčiams, pardavėjai gali nuspręsti atidėti pardavimo procesą ir grįžti į rinką po kelerių metų“, – sako „PwC“ Lietuvoje direktorius.
Plačiau skaitykite Verslo žiniose.