Masinis darbuotojų išėjimas - vienas sudėtingiausių iššūkių verslui?
04/11/21
Lektorė, „PwC“ žmogiškųjų išteklių vadovė Valerija Buzėnienė masinį darbuotojų išėjimą vertina ir kaip vieną sudėtingiausių iššūkių verslui, ir kaip galimybę išplėsti savo ribas, rasti naujų lankstesnių veiklos formų.
„The great resignation ne be reikalo skamba kaip vienas iš istorinių terminų. Tai pasaulinis darbuotojų išjudėjimas, o jo banga jau atsirito ir į Lietuvą, nors dar prieš pusmetį atrodė, kad tai kažkas tolimo ir mūsų nepalies.
Vienas jaunas profesorius Anthony Klotzas, kuris tarp kitų dalykų tiria išėjimo iš darbo priežastis, paskelbė prognozę, kad verslas susidurs su beprecedenčiu išėjimo iš darbo šuoliu. Ir kad tai bus kažkas iki šiol neregėto.
Profesorius su šia prognoze pataikė taip tiksliai, kad dabar jo sugalvotas terminas „masinis išėjimas iš darbo“ yra vienas dažniausiai vartojamų terminų ir žiniasklaidoje, ir versle. <...> “
„Konsultuodami klientus, matome, kad šiuo metu aukščiausio lygio vadovai kaitos rodiklį iškelia šalia svarbiausių kitų verslo rodiklių. Ir vis dažniau atsigręžiama į vidinę rinką. Reikia įvertinti, ar žmonės turi galimybę augti įmonėje – nebūtinai vertikaliai, bet ir horizontaliai. Ar tie procesai pakankamai greiti? Ar darbuotojai rekomenduoja mūsų įmonę kitiems? Ar palaikomas ryšys su išėjusiais žmonėmis? Norisi tikėti, kad atrankos specialistai šiuo metu išgyvena gerą laikotarpį, kai jų darbas be galo vertinamas ir svarbus.“
„Kiekvienos įmonės situacija unikali, į ją reikia žiūrėti kaip į atskirą atvejį.
Tačiau yra ir kelios bendros priežastys. 2020 m., prasidėjus pandemijai, tiek įmonės, tiek darbuotojai nežinojo, kaip viskas klostysis, ir piešė sau blogiausius scenarijus ir lygino juos su tuo, kaip viskas vyko ankstesnių krizių metu: kad viskas sustos, niekas nesamdys naujų darbuotojų, niekas neišeis iš darbo. Kas įvyko? Iš tiesų kai kurie darbuotojai atidėjo išėjimą iš darbo, jie paspaudė pauzės mygtuką, nes jautėsi nesaugiai.
Taigi, dalis išėjimų tiesiog nusikėlė iš 2020 m. į 2021 m.
Be to, žmonės mažiau išlaidavo. Buvo mažiau kelionių, pramogų. Taigi, dabar fiksuojamos rekordinės gyventojų santaupos, o tai suteikia finansinio saugumo, kad galima kažką keisti ir elgtis taip, kaip norisi. Kad ir išeiti iš darbo.
Pagal „McKinsey“, 36% žmonių išeina į niekur, neturėdami kito pasiūlymo. Nes jaučiasi saugūs. Tas saugumas ateina ir iš darbo rinkos pažado. Juk ir darbdaviai, ir žiniasklaida kartoja: trūksta darbuotojų.
Tad dabar visi nuo darbininko iki specialisto žino, kad nesunkiai susiras darbą.
<...>
Kas vyko pačiose organizacijose? Visi eksperimentavo. Kaip dirbti nuotoliniu būdu, kaip sudėlioti hibridines komandas, kiek lankstumo suteikti, kokius kontrolės mechanizmus įvesti. Visgi dalis to, kas juos sulipdo kaip komandą, buvo prarasta. Kažkas galbūt nebe taip dažnai bendravo su vadovu ir nejautė įsipareigojimo, kažkas nebematė prasmės konkuruoti su kolegomis, nes jų nematė, kažkas apskritai nebejautė prasmės būti komandoje.
Vėliau, kai darbdaviai pradėjo kalbėti apie tai, jog laikas grįžti į biurus, iki tol lanksčiai dirbę žmonės pajautė pasipriešinimą – kai kuriais atvejais ir tai galėjo paskatinti priimti darbdaviui nepalankų sprendimą išeiti. Na ir, aišku, viena pagrindinių priežasčių, vainikuojanti visas kitas, yra jautri emocinė būsena, nes visi jaučiasi pavargę. Vienas tyrimas („Mindshare Partners Mental Health at Work 2021“) atskleidė, kad iš 100.000 apklaustų darbuotojų net 76% nurodė jaučiantys bent vieną pablogėjusios psichinės sveikatos simptomą. Dėl tokios būklės neabejotinai nukenčia ir produktyvumas. Tai priverčia žmones ieškoti poilsio, pauzės, pabuvimo su savimi. Ne veltui sakoma, kad šiuo metu itin svarbi vidinė komunikacija, jos tonas.
Jis turi būti jautrus, svarbu atsižvelgti į skirtingus žmones, nes kartais užtenka mažiausios smulkmenos, kad darbuotojas paliktų įmonę“.
Pilną interviu su „PwC“ žmogiškųjų išteklių vadove Valerija Buzėniene skaitykite „Verslo žiniose“.
Susisiekite su mumis
