Lengvatinis pelno mokesčio tarifas
Pelno mokesčio įstatyme 2015 m. buvo nustatyta 300.000 Eur pajamų riba iki kurios pelnui buvo taikomas mažesnis 5% pelno mokesčio tarifas. Šiuo metu šis tarifas priklausomai nuo mokestinių metų keičiasi ir siekia 0%, 6% ar 7%, tačiau pati pajamų riba iš vietos nepajudėjo.
Kitos mokesčių ribos susijusios su įmonių apyvartinėmis lėšomis.
2015 m. buvo nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės apmokestinamosios pajamos siekia 300.000 Eur ar daugiau, atsiranda prievolė mokėti pelno mokestį avansu.
Mindaugas Dervinis, „PwC“ Lietuvoje Tiesioginių mokesčių komandos vadovas, pažymi, jog šį efektą galima vertinti kaip paslėptą mokesčių didinimą per infliaciją.
Infliacinius procesus nėra lengva pastebėti, nes iš pirmo žvilgsnio įstatyme juk niekas nesikeitė, tačiau realus neigiamas efektas smulkiems verslams tikrai yra jaučiamas. Atsižvelgiant į infliaciją ir verslo sąnaudų augimą, tokios ribos šiandien atrodo nelogiškos, nes realiai jos tapo daug griežtesnės smulkiam verslui.
Didesni nusidėvėjimo normatyvai
2015 m. buvo nustatyta, kad įmonės, kurių pajamos nesiekia 150.000 Eur, tam tikram turtui gali taikyti maksimalius nusidėvėjimo ar amortizacijos normatyvus. Bendrovei tai leidžia atimti didesnes nusidėvėjimo sumas pelno mokesčio tikslais ir tuo mažinti apmokestinamąsias pajamas. Ši riba taip pat nepakeista iki šiol.
„PwC“ Lietuvoje Tiesioginių mokesčių komandos vadovas atkreipia dėmesį, kad pastaroji riba galioja nuo 2015 m., tačiau 150.000 Eur skaičius savo ruožtu atsirado iš 500.000 Lt (144.927 Eur) keičiant litus į eurus. Kitaip tariant, lengvatinių nusidėvėjimo normatyvų ribos gimtadienis buvo prieš 23 m. – 2002 m.
„Valstybės duomenų agentūros duomenimis, nuo 2015 m. kainų lygis išaugo virš 60%, o lyginant su 2002 m. kainos kilo virš 120%. Nustatytos pajamų ribos smulkiam verslui yra fiksuotos ir nėra reguliariai indeksuojamos, todėl kuo didesnę infliaciją turime, tuo greičiau didėja mokestinė našta smulkiam verslui“
Contact us
