Bendrovių, priklausančių įmonių grupėms, deklaruoti nuostoliai 2023 m. sudarė 3 mlrd. Eur. Mokestinius nuostolius galima perkelti tais metais pelno turėjusioms grupės įmonėms ir taip sumažinti mokėtiną pelno mokestį. Kaip verslą paveiktų siūlomas nuostolių perkėlimo tarp grupės bendrovių ribojimas?
Finansų ministerijos (FM) parengtame mokestinių pakeitimų pakete greta kitų siūlymų įrašytas siekis sugriežtinti sąlygas, perkeliant nuostolius tarp tos pačios įmonių grupės juridinių asmenų, t. y. nustatyti 70% apmokestinamųjų pajamų ribą nuostolius perkeliančiai įmonių grupei.
Jei FM pateiktas pasiūlymas būtų priimtas, iš dalies būtų sulygintos sąlygos, kuriomis nuostolius gali perkelti pavienės įmonės ir įmonės, priklausančios grupei, mat mokestinių nuostolių kėlimas toje pačioje bendrovėje jau dabar yra apribotas ta pačia veikla ir 70% apmokestinamojo bendrovės pelno.
Tačiau lieka didelis skirtumas. Toje pačioje įmonėje mokestiniai nuostoliai gali būti perkeliami iš metų į metus neribotą laiką.
Tarp grupės įmonių gali būti perkelti tik konkrečių tam tikrų metų nuostoliai. Pavyzdžiui, įmonė, turinti mokestinių nuostolių už 2024 m., juos gali sudengti tik su pelnu, kurį 2024 m. uždirbo kitos tos grupės įmonės, atkreipia dėmesį Ingrida Kemežienė, „PwC“ mokesčių ir teisės paslaugų srities projektų vadovė.
„Valstybė tiesiog kiek anksčiau susirinktų PM, nes pelningos įmonės, kurios susimažindavo savo pelną kitų grupės įmonių nuostoliais, dabar mokėtų PM, nes negalėtų visa apimtimi nuostolių perimti. O bendrovei, kuri generuoja mokestinius nuostolius, jų sudengimas su pelnu, kurį ta įmonė uždirbs kažkada vėliau, nusikeltų toliau į ateitį.“
Jos nuomone, įgyvendinus šį pasiūlymą, šiek tiek pablogėtų verslo situacija bei investicinė aplinka, o papildomų įplaukų į biudžetą nebūtų daug.
I. Kemežienės nuomone, mokestiniai nuostoliai, kuriuos deklaruoja įmonių grupėms priklausančios bendrovės, tikėtina, gali būti susiję su verslo įsigyjamu ilgalaikiu turtu, kuris reikalingas įmonės veiklai.
„Gali būti, kad dalis nuostolių atėjo dar iš pandeminio laikotarpio, kai bendrovės ką nors buvo įsigijusios ir nebegalėjo parduoti. Be to, pastaruoju metu buvo plėtojama daug NT ir atsinaujinančios energetikos projektų, o jų specifika ta, kad kol NT neparduodamas ar vėjo jėgainė nepradeda generuoti pajamų, iš tokio ilgalaikio turto turime nuostolius“, – svarsto I. Kemežienė.
Susisiekite su mumis
Nerijus Nedzinskas
Vadovaujantis partneris, Mokesčių, teisės ir personalo paslaugų departamento vadovas, PwC Lietuva
Tel. +370 (5) 239 2300
