Grėsmė būti pripažintai „tuščia“ įmone įsigaliojus ATAD3 direktyvai

Teisiniai veiksmai ES mastu

Europos Komisija, siekdama užtikrinti aukštus kovos su agresyviu mokesčių planavimu standartus bei mokesčių skaidrumą visoje ES, paskelbė pasiūlymą dėl Europos Tarybos direktyvos 2011/16/ES pakeitimo, kurioje būtų nustatomos taisyklės, skirtos užkirsti kelią piktnaudžiavimui apmokestinimo srityje (toliau - ATAD3). Pastaraisiais metais buvo registruotas ne vienas ATAD3 direktyvos redakcijos pakeitimų siūlymas, numatęs skirtingas nuostatų versijas. Sausio 17 d. Europos Parlamentas patvirtino Europos Komisijos siūlomus pakeitimus ir ATAD3 direktyvos pakeitimų projekto priėmimas dabar priklauso nuo balsavimo Europos Taryboje. Europos Komisijos pateiktame teisės akto pasiūlyme ATAD3 įsigaliojimo data numatyta 2024 m. sausio 1 d., jos vertinamasis 2 metų laikotarpis būtų nuo praėjusių metų pradžios - 2022 m. sausio 1 d.

Mūsų praktikoje didieji verslai jau kuris laikas domisi šios direktyvos įsigaliojimu, kreipiasi su prašymais pakomentuoti, kas konkrečiai keičiasi, kaip vertiname jų grupės struktūros ekonominį veiklos turinį ir ko jų valdymo įmonėje trūksta. Vis dėlto, tikime, jog yra verslų, kuriems šis ATAD3 terminas dar negirdėtas.

Naujosios taisyklės pareikalaus įvertinti tikrąją ES įsteigtų bendrovių ekonominę veiklą ir ryšį su rezidavimo šalimi, o apie nepakankamą turinį pranešti VMI. Minimalus veiklos lygis būtų nustatomas, siekiant įvertinti, ar įmonės turinys yra pakankamas ir ar įmonė nėra naudojama siekiant mokestinės naudos - mokesčių lengvatos(ų) ar mažesnio mokesčių tarifo.

Direktyvos projekte numatyti ekonominės veiklos turinio testai

Išanalizavus pirminį Europos Komisijos ATAD3 projektą bei Europos Parlamento šviežiai patvirtintus Europos Komisijos siūlomus ATAD3 pakeitimus, darytina išvada, jog tarptautinėje kovoje su mokestiniu sukčiavimu ir mokesčių slėpimu institucijos siekia suderinti keliamą tikslą apsaugoti vidaus rinkos vientisumą ir Europos konkurencingumą. Taip pat, kiek įmanoma, neapsunkinti įmonių (ypatingai mažų ir vidutinių) administracine našta, tad pareiga pateikti su ekonominiu turiniu susijusią informaciją kiltų tik toms įmonėms, kurios tenkintų visus tris kumuliatyvius testus:

Įmonės, kurioms ekonominės veiklos turinio testai nebūtų taikomi

Direktyva įtvirtintų išimtis, kai įmonės neprivalėtų vertinti, ar atitinka nurodytus ekonominės veiklos turinio testus, ir prievolė pranešti apie ekonominės veiklos turinį nekiltų. Išimtis taikytųsi įmonėms, kurių akcijomis viešai prekiaujama biržose, reguliuojamoms (licencijuojamoms) finansų rinkos įmonėms, įmonėms, kurių grupės struktūrose nėra arba yra minimalus tarptautinis elementas (kurių akcininkai arba patronuojanti įmonė yra tos pačios valstybės rezidentai) ir kt.

Pasekmės įmonei atitikus visus ekonominės veiklos turinio testus

Vadovaujantis Europos Parlamento patvirtintu pakeistos direktyvos tekstu, įmonei, atitikusiai visus testus, kiltų pareiga kartu su metine pelno mokesčio deklaracija pateikti informaciją, susijusią su jos ekonominiu turiniu, bei tai patvirtinančius dokumentus. Įmonė turėtų nurodyti, ar:

1. turi savo patalpas valstybėje narėje, patalpas, skirtas išimtinai naudoti šiai įmonei, arba patalpas, kuriomis ji dalijasi su kitomis grupės įmonėmis;
2. turi ir naudojasi bent viena banko sąskaita ES arba elektroninių pinigų sąskaita ES, per kurią gaunamos pajamos;
3. be aktyvaus sprendimų priėmimo ir kitų keliamų kriterijų, vienas ar daugiau įmonės direktorių yra rezidentai įmonės rezidavimo valstybėje arba dauguma įmonės darbuotojų, dirbančių pilnu etatu, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, kaip nustatyta Reglamente (EB) Nr. 593/2008, arba direktorius/darbuotojai yra ne didesniu atstumu nuo įmonės rezidavimo valstybės narės nei suderinama su jų tinkamu pareigų vykdymu.

Patvirtinamuosiuose dokumentuose turėtų būti pateikta ši informacija:

a) patalpų adresas ir rūšis;

b) bendrųjų pajamų suma ir jų rūšis;

c) verslo išlaidų suma ir jų rūšis;

d) verslo veiklos, vykdomos atitinkamoms pajamoms gauti, rūšis;

e) direktorių skaičius, jų kvalifikacija, įgaliojimai ir rezidavimo vieta mokesčių tikslais arba etato ekvivalento darbuotojų, vykdančių veiklą, iš kurios gaunamos atitinkamos pajamos, skaičius, jų kvalifikacija ir rezidavimo vieta mokesčių tikslais;

f) užsakomosios verslo veiklos paslaugos;

g) banko sąskaitos numeris, visi įgaliojimai, suteikti prieigai prie banko sąskaitos ir mokėjimo nurodymams naudoti arba duoti, taip pat sąskaitos naudojimo įrodymai.

ATAD3 direktyvoje įtvirtinta prielaida, kad įmonė, kuri pareiškia neatitinkanti vieno ar daugiau minimalaus veiklos pagrindo rodiklių arba nepateikia reikalaujamų patvirtinamųjų dokumentų, mokestiniais metais neturi minimalaus veiklos pagrindo.

Pasekmės įmonei neįrodžius turint minimalų ekonominės veiklos turinį

Jeigu VMI įvertintų, jog dokumentai ekonominio turinio nepagrindžia, įmonė įgytų teisę nesutikti su tokiu VMI sprendimu pateikdama papildomus įrodymus, jog konkretūs įmonės sprendimai buvo priimti komerciniais, o ne mokestiniais tikslais. Jei įmonė informcijos nepateikia arba VMI argumentavus, jog pateiktos informacijos nepakanka, įmonė tą mokestinį laikotarpį būtų laikoma „tuščia”, nepakankamo ekonominio turinio, priedangos įmone (angl. shell entity) ir būtų taikomos mokestinės pasekmės. Tokiai įmonei iš registruotos buveinės jurisdikcijos nebebūtų išduodama rezidentės pažyma. Nesant rezidentu mokesčių tikslais jokios mokestinės lengvatos nei pagal dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, nei pagal ES direktyvas neturėtų būti taikomos. „Tuščios” įmonės galėtų būti laikomos „permatomomis” mokesčių tikslais (ang. look-throughs for tax purposes) ir gaunamos pajamos galėtų būti tiesiogiai priskiriamos akcininkams bei apmokestinamos jų lygmenyje.

Tik dar viena ES direktyva?

Antivengiminės nuostatos padeda riboti piktnaudžiavimą, pastebėti mokesčių vengėjus ir, pritaikius atsakomybę, surinkti trūkstamus mokesčius į valstybės biudžetą. Vis dėlto, nors mokesčių administratoriai vis dažniau konstatuoja dirbtines įmonių grupės struktūras, kurios buvo sukurtos, siekiant mokestinės naudos, naujieji ekonominės veiklos turinio stiprinimo reikalavimai sukels nemažai administracinės naštos ir sąžiningiems mokesčių mokėtojams.

ATAD3 projekto parengimas indikuoja, kad dabartinės antivengiminės priemonės ES mastu veikia nepakankamai, todėl ATAD3 turėtų būti papildoma priemonė, skirta pastebėti dėl mokestinės naudos besikuriančias struktūras, sukuriant prievolę konkretiems verslams teikti apie juos informaciją.

Nors naujieji reikalavimai visiškai neužkirs kelio mokesčių vengimo schemų organizavimui, tačiau apsimestinių struktūrų kūrimą turėtų apsunkinti. Iš intensyvių diskusijų Europos Parlamente ir Europos Komisijoje bei pakeitimų siūlymų gausos matyti, jog siekiama tokios galutinės direktyvos redakcijos, kuri paliestų iš tiesų pakankamo ekonominio veiklos turinio neturinčius verslus. Vadinasi, įmonių, kurios nepatenka į ekonominio turinio vertinimo testų apimtį (o jeigu patenka, tai turi įrodymų, jog jų ekonominio veiklos turinio pakanka) ir nesiekia kurti mokesčių vengimo schemų, ateinantys ATAD3 pokyčiai neturėtų gąsdinti.

Todėl itin rekomenduojame visas tarptautines įmonių grupes ruoštis galimiems pokyčiams jau dabar - įsivertinti savo įmonių grupės struktūras bei tai, ar jos atitinka ATAD3 keliamus reikalavimus. Jeigu struktūroje yra „tuščių” arba silpno ekonominio turinio įmonių, svarbu įsivertinti, kokias pasekmes ATAD3 galėtų joms sukelti (ar tik prievolę pateikti papildomus įrodymus, siekiant įrodyti bent minimalų ekonominį veiklos turinį, ar gali kilti ir neigiamos mokestinės pasekmės). Jei potencialios pasekmės įmonei neatrodo priimtinos, įmonių grupės struktūrą vertėtų pertvarkyti - stiprinti ekonominį turinį (įsigyti/išsinuomoti patalpas veiklos vykdymui, turėti banko sąskaitą, kvalifikuotus darbuotojus ir kt.) arba naikinti tuščias įmones, jas likviduojant ar apjungiant su kitomis įmonėmis ir kt.

Suprantama, jog tikrieji mokesčių vengėjai gali ir nepateikti jokios informacijos apie savo nepakankamą ekonominį turinį. Tad, vadovaujantis Europos Parlamento patvirtintais pakeitimais, įmonėms, tenkinusioms testų kriterijus, už duomenų apie savo turinį nepateikimą bus taikoma administracinė piniginė sankcija, kuri būtų ne mažesnė kaip 2 % įmonės pajamų atitinkamais mokestiniais metais, ir bent 4 %  įmonės pajamų už klaidingą, realybės neatitinkantį pareiškimą mokesčių deklaracijoje. Jei įmonės pajamos yra mažos, būtų taikoma kitu būdu apskaičiuota reikšminga sankcija.

Kokios ATAD3 direktyvos taisyklės galiausiai bus taikomos Lietuvos verslams, paaiškės, kai bus priimta galutinė šios direktyvos redakcija ir jos nuostatos perkeltos į Lietuvos nacionalinę teisę. Tad yra itin svarbu, kaip atsakingos institucijos perkels šias taisykles.