Geopolitinės padėties įtaka 2021 metų finansinėms ataskaitoms

„Rusijos invazija į Ukrainą kartu su tarptautinių sankcijų įvedimu turi visuotinį ekonominį poveikį. Svarbu, kad ataskaitas rengiančios įmonės pripažintų invazijos poveikio verslo aplinkai, likvidumui ir turto vertei svarbą ne tik paveiktame regione, bet ir už Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos ribų. Verslui gali turėti didelį poveikį tiekimo grandinės sutrikimai, rinkų nepastovumas, mokėjimų rizika ir dėl invazijos didėjančios biržos prekių kainos. Poveikį taip pat sustiprina kai kurių pasaulinių kompanijų sprendimai apriboti arba nutraukti veiklą Rusijoje“

Rasa Radzevičienė, „PwC“ Lietuvoje partnerė ir audito skyriaus vadovė

Įsiveržimas į Ukrainą – nekoreguojantis pobalansinis įvykis

Rengiant 2021 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansines ataskaitas, 2022 m. vasario 24 d. prasidėjusį Rusijos įsiveržimą į Ukrainą laikome nekoreguojančiu pobalansiniu įvykiu, nes tai nesuteikia papildomų įrodymų apie sąlygas, kurios egzistavo balanso dieną. Nors tarp Rusijos ir Ukrainos buvo ilgalaikė geopolitinė įtampa, 2021 m. gruodžio 31 d. nebuvo įtikinamos invazijos grėsmės. Vėlesnis įtampos eskalavimas 2022 m. vasario mėn. nepateikia papildomų įrodymų apie sąlygas, kurios egzistavo balanso dieną. 

Rengiant 2021 metų finansines ataskaitas, vadovybė turėtų užtikrinti, kad turto ir įsipareigojimų vertinimas ir pateikimas atspindėtų tik tas sąlygas, kurios buvo ataskaitų sudarymo dieną, t.y. 2021 m. gruodžio 31 d. Nekoreguojantys pobalansiniai įvykiai turi būti atskleisti finansinėse ataskaitose, jei jų poveikis laikomas reikšmingu, tačiau jie neturi įtakos straipsnių įvertinimui arba pripažinimui finansinėse ataskaitose.

Vadovybės atskleidimas turi būti skaidrus ir skirtas konkrečiai įmonei, taip pat turi apimti įtakos pobūdį ir jos finansinio poveikio įvertinimą. Įmonės turėtų apsvarstyti galimybę atskleisti pobalansinių įvykių poveikį turto ir įsipareigojimų balansinei vertei (pavyzdžiui, būtinybę sumažinti turto vertę arba iš naujo įvertinti tikrąją vertę), turtui atsiradusius apribojimus dėl įvestų sankcijų, poveikį pajamoms arba skolų įsipareigojimų laikymuisi.


 

Kokią informaciją pateikti FA ir metiniame pranešime?

Kai kurios finansinių ataskaitų ir metinio pranešimo sritys, kuriose gali prireikti atskleisti papildomą ar atnaujintą informaciją, yra: 

  • didelė rizika ir neapibrėžtumai, susiję su verslo pelningumu / gyvybingumu; 

  • naujų teisinių ir reguliavimo reikalavimų laikymosi klausimai, įskaitant taikomas sankcijas ir jų įtaką grynųjų pinigų ar kito turto apribojimams;

  • verslo sutrikimai ir neapibrėžtumai dėl sankcijų, karinio konflikto, biržos prekių ir platesnio rinkos nestabilumo;

  • poveikis ilgalaikio turto vertei, atsargų grynajai galimo realizavimo vertei, galimybė realizuoti atidėtojo pelno mokesčio turtą, įtaka bet kokiam turtui ar įsipareigojimams, vertinamiems tikrąja verte;

  • poveikis finansinio turto vertinimui, įskaitant kredito ir rinkos riziką;

  • tam tikrų Rusijos bankų prieigos prie SWIFT mokėjimų sistemos apribojimai. Šie apribojimai reiškia, kad pervedant lėšas į šiuos Rusijos bankus / iš jų reikia naudoti alternatyvius mokėjimo mechanizmus. Tai gali apriboti klientų galimybes mokėti paskolas ar apmokėti gautinas sumas arba gauti lėšų, o tai gali turėti įtakos mokėjimų / įplaukų laikui arba galbūt jų susigrąžinimui;

  • įmonei svarbi kibernetinio saugumo rizika ir kibernetinio saugumo incidentai, kurie jau galėjo įvykti;

  • kiti įmonės verslo aplinkos pokyčiai ir padidėję rizikos veiksniai, kurie gali daryti įtaką finansinių ataskaitų vartotojų sprendimams.

Ar po ataskaitų sudarymo datos įvykę pokyčiai turi įtakos veiklos tęstinumo prielaidai?

10-ajame TAS teigiama, kad finansinės ataskaitos neturėtų būti rengiamos remiantis veiklos tęstinumo principu, kai įvykiai po atskaitomybės datos rodo, kad veiklos tęstinumo prielaida nebetinkama. Šios gairės taikomos, net jei kitu atveju tie pobalansiniai įvykiai nebūtų koreguojantys. Todėl ūkio subjektai turėtų apsvarstyti, ar po ataskaitų sudarymo datos įvykę pokyčiai turi įtakos veiklos tęstinumo prielaidai. 

Laikotarpiais, kurie baigiasi po karinės invazijos į Ukrainą (vasario 24 d.), vadovybė turi atsižvelgti į sąlygas, kurios egzistavo ataskaitų sudarymo dieną, ir jas jau atspindėti vertindama ir pateikdama finansines ataskaitas, įskaitant turto ir įsipareigojimų balansinės vertės koregavimus.

Kokios yra Rusijos invazijos į Ukrainą pasekmės apskaitai?

Galimas naujausių pokyčių poveikis finansinėms ataskaitoms apima ne tik turto ir įsipareigojimų pripažinimą ir vertinimą, bet ir pateikimą, atskleidimą ir, galbūt, įmonės gebėjimą tęsti veiklą. Spręsdama invazijos pasekmes apskaitai, vadovybė turėtų atsižvelgti į konkrečios įmonės informaciją, taip pat į platesnę situaciją ir pasekmes. Nors padėtis ir toliau vystysis ir atsiras naujų padarinių apskaitai, įmonės turės atsižvelgti į jau įvykusius įvykius (pavyzdžiui, veiklos sustabdymą, klientų ar galutinių rinkų praradimą, esamų klientų ar skolininkų nesugebėjimą mokėti, biržos prekių kainas, SWIFT sankcijas). Dėl to tikimės, kad einamuoju laikotarpiu daugelis paveiktų įmonių atspindės vertės sumažėjimus, atidėjinius ir kitus nurašymus. Pasaulinės verslo grupės, nusprendusios nutraukti veiklą Rusijoje, turėtų apsvarstyti, ar dėl šių sprendimų netenkama kontrolės ar reikšmingos įtakos veiklai ir ar ši veikla bei su ja susijęs turtas yra ilgalaikis turtas, skirtas parduoti bei nutraukta veikla. Be to, vadovybė turėtų skaidriai atskleisti poveikį dabartiniams ir būsimiems finansiniams rezultatams ir susijusią riziką bei neapibrėžtumus, įskaitant ir aplinkybes, kurios susiję su įmonės gebėjimu tęsti veiklą.

„Visos įmonės turėtų itin atidžiai įsivertinti Rusijos invazijos įtaką jų veiklos rezultatams, pinigų srautams ir gebėjimams realizuoti 2021 metų pabaigoje patvirtintus 2022 metų verslo tikslus. Skirtumas tik tas, kad 2021 metų ataskaitose ta įtaka turi būti tik atskleista kaip pobalansinis įvykis, o 2022 m. I-ojo ketvirčio ataskaitose įtaka jau turi būti apskaityta ir, žinoma, aiškiai ir išsamiai atskleista“

Rasa Radzevičienė, „PwC“ Lietuvoje partnerė ir audito skyriaus vadovė

Susisiekite su mumis

Rasa Radzevičienė

Rasa Radzevičienė

Partnerė, Audito ir susijusių paslaugų skyriaus vadovė, PwC Lietuva

Tel. +370 (5) 239 2300

Sekite mūsų naujienas