Verslų pardavimui šiuo metu nėra itin palankus metas. Neapibrėžtumo dėl ekonomikos, prekybos karo ir muitų, geopolitinių įtampų fone pirkėjai tapo atsargesni, o derybos – ilgesnės ir sudėtingesnės, liudija sandorių rinkos dalyviai.
Baltijos sandorių aktyvumą primažino platesnio masto geopolitiniai veiksniai, vertina Rokas Žemaitis, „PwC“ Lietuvoje direktorius ir sandorių paslaugų vadovas.
„Sandoriai vyksta, tačiau užtrunka ilgiau, negu visi norėtume, taip pat vis dar turime ir atsitraukiančių užsienio investuotojų. Pirmąjį ketvirtį buvo bent keletas atšauktų sandorių, kur užsienio investuotojai atsitraukė paskutiniame etape, tikėtina, labiausiai dėl geopolitinio konteksto“
Pasaulinis fonas
Pasaulinės sandorių rinkos dalyviai susiduria su JAV muitų politikos keliamu neapibrėžtumu.
„Nors su Donaldo Trumpo išrinkimu buvo tikimasi M&A šuolio, tačiau jo agresyvi politika, įvesti muitai bei atsiradusios įtampos santykiuose tarp JAV ir ES bei Kinijos šį optimizmą greitai bent trumpam išsklaidė, – konstatuoja R. Žemaitis, nesitikėdamas aiškumo JAV ir Europos M&A rinkose dar ir kitą ketvirtį. – Muitų grėsmė ir jų neigiamas poveikis verslui ir tiekimo grandinėms, protekcionistinė retorika abiejose Atlanto pusėse, vis dar nepastovi geopolitinė aplinka ir bet kokie nenumatyti politiniai sukrėtimai privers sandorių sudarytojus susimąstyti.“
Kaip rodo „Mergermarket“ duomenys, pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su laikotarpiu prieš metus, sandorių skaičius pasaulyje sumažėjo daugiau kaip penktadaliu. Anot R. Žemaičio, tai yra prasčiausias pirmasis ketvirtis nuo 2005 m. Tik keletas stambių transakcijų, kaip antai „Alphabet“ paskelbtas „Wiz“ startuolio įsigijimas už 32 mlrd. USD, lėmė, kad pagal apimtį fiksuojamas daugiau kaip 15% augimas, palyginti su laikotarpiu prieš metus.
Bent „PwC“ specialistų teigiamus lūkesčius palaiko galimi keli „didesni“ sandoriai iš užsienio investuotojų.
„Pastarosios savaitės nuteikia gana optimistiškai, jaučiamas rinkos suaktyvėjimas, keletas naujų užsienio investuotojų rimtai susidomėjo keletu didesnių taikinių, toliau juda iš anksčiau suplanuoti didesni sandoriai, kurių užbaigimo, jei viskas bus gerai, tikimąsi artimiausiais mėnesiais“
Perspektyviausi sektoriai
Lūkesčiai dėl sandorių rinkos aktyvumo siejami su gynybos sektoriumi, kuriame investicijas, plėtrą, įskaitant ir per įsigijimus, skatina didesnės Europos investicijos į gynybą. Šiame Senojo žemyno itin fragmentuotame sektoriuje didieji žaidėjai, tokie kaip „Rheinmetall“, „Leonardo“, „Thales“, „Airbus“, ieško konsolidacijos galimybių, o tai sudaro prielaidas sandoriams, numato R. Žemaitis.
„Manome, kad sandoriai neaplenks ir Baltijos regiono, nes stebime sėkmingai augančias regiono įmones, kurios galėtų sudominti tiek strateginius žaidėjus, tiek ir privatų kapitalą, kuris vis aktyviau veikia šiame segmente“
Aktyvumo tikimasi iš Rūdninkų karinio miestelio projekto, kuris yra didžiausias karinės infrastruktūros projektas Lietuvos istorijoje. Skaičiuojama, kad valstybės įsipareigojimai privatiems partneriams galėtų siekti 1,8 mlrd. Eur (su PVM).
„Tokio dydžio projektai tikrai patrauks ir užsienio investuotojų dėmesį, kurie jame gali dalyvauti konsorciumuose su vietos įmonėmis“, – tikisi R. Žemaitis.
Visą straipsnį skaitykite čia.
Susisiekite su mumis
