DAC7 direktyva: ką apie prekiaujančius per e. platformas sužinos VMI

Tai numato Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) 2022 m. gruodžio 27 d. paskelbtos taisyklės.

Šie duomenys VMI turės būti pateikti duomenų rinkmenoje XML formatu per TIES portalą (mokesčių ir susijusių duomenų apsikeitimo posistemis, angl. Tax Information Exchange SubSystem) kasmet iki sausio 31 d. už praėjusius kalendorinius metus.

Pirmasis duomenų teikimas VMI turės būti atliktas iki 2024 m. sausio 31 d. To nepadarius bus taikomos baudos: pirmą kartą – 1.820–5.590 Eur, o pakartotinai – 3.770–6.000 Eur.

VMI taisyklės parengtos pagal 2021 m. kovą priimtą vadinamąją DAC7 direktyvą, kuri numato naujus reikalavimus dėl informacijos apie pardavimo ir paslaugų teikimo veiklą, vykdomą per skaitmenines platformas, teikimo mokesčių administratoriams.

Pardavėjai išsamiai tikrinami

VMI paskelbtose taisyklėse taip pat numatyti bendrieji išsamaus patikrinimo reikalavimai, kuriuos privalo atlikti duomenis teikiantis platformų operatorius — jis turi nustatyti vadinamuosius praneštinus pardavėjus, tikrinti, ar iš pardavėjų gauta informacija yra teisinga ir tiksli, taip pat nustatyti pardavėjo rezidavimo vietą.

Praneštini pardavėjai, apie kuriuos duomenis turi teikti platformų operatoriai, yra tie, kurie parduoda prekių daugiau nei už 2.000 Eur ar įvykdo daugiau nei 30 NT sandorių per metus. 

„Pagrindinis dalykas, ką interneto platformų operatoriai turi padaryti, – peržiūrėti savo klientų, kurie per jų platformą parduoda prekes ir paslaugas, duomenis. Tai reiškia, kad jiems privalu atlikti išsamias pardavėjų patikrinimo procedūras ir įvertinti, ar reikia peržiūrėti anksčiau taikytas procedūras, ir pasitikrinti, ar pakanka tos informacijos, kurios prašydavo anksčiau. Jei anksčiau surinktos informacijos nepakanka – jos paprašyti papildomai“, – aiškina Martynas Bagdonas, „PwC Lietuvos“ vyr. projektų vadovas.

Nors duomenų apie nedidelę veiklą vykdžiusius prekiautojus VMI teikti nereikia, tikėtina, kad operatoriai, norėdami apsidrausti, tikrins juos visus.

Šiuo metu prekiaujantiems – atidėjimas

Taisyklėse numatyti du skirtingi terminai, iki kada turi būti galutinai atliktos išsamios pardavėjų patikrinimo procedūros.

Kaip nurodo VMI, platformos operatorius tai turi padaryti iki ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d. Todėl, pavyzdžiui, 2023 m. prisiregistravusių pardavėjų išsamaus patikrinimo procedūros turi būti atliktos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Tačiau iki 2023 m. sausio 1 d. prisiregistravusiems platformoje pardavėjams pritaikyta išimtis – išsamaus patikrinimo procedūros jiems turi būti atliktos iki antrojo ataskaitinio laikotarpio gruodžio 31 d., t. y. iki 2024 m. gruodžio 31 d.

„Tačiau platformų operatoriai greičiausiai nedels iki numatytų terminų. Tad tiek naujai platformose besiregistruojantys pardavėjai, tiek jau anksčiau užsiregistravę veikiausiai turės atnaujinti ar užpildyti savo duomenų anketas, kad galėtų pradėti prekiauti ar tęsti prekybą“, – svarsto M. Bagdonas.

VMI taip pat žada, kad mokesčių administratorius situaciją vertins lanksčiai, atsižvelgdamas į galimą duomenis teikiančių platformų operatorių pasiruošimo laiką, duomenų nepateikimo rizikas, t. y. vertins objektyvias priežastis, kurioms esant duomenų ataskaitos negalėjo būti laiku parengtos ir pateiktos, ir pagal tai priims sprendimus dėl poveikio priemonių netaikymo ar taikymo.

Apie 40 e. platformų

Platformų operatoriai privalės rinkti informaciją apie jų platforma besinaudojančius aktyvius pardavėjus (tiek fizinius, tiek juridinius asmenis), kurie užsiima prekių pardavimu, nekilnojamojo turto (NT), įskaitant gyvenamosios ir komercinės paskirties NT, automobilių stovėjimo vietų nuoma, asmeninėmis paslaugomis, bet kokios rūšies transporto priemonių nuoma.

Pasak Rolando Puncevičiaus, VMI Kontrolės departamento vyresniojo patarėjo, tokių platformų šiuo metu yra apie 40.

Pavėžėjimo platformos tokią informaciją mokesčių administratoriui jau teikia nuo 2020 m. Pasak VMI atstovo, tai prisidėjo prie skaidresnės jų veiklos: individualią pavežėjų veiklą vykdančių asmenų deklaruojamos pajamos išaugo vidutiniškai beveik 3 kartus.

M. Bagdonas patikslina, kad tarp veiklų, apie kurias vykdančius asmenis platformų operatoriai yra įpareigoti pranešti VMI, numatytas „asmenines paslaugas“ reikėtų suprasti kaip tiesiogiai pirkėjui pritaikytą paslaugą, kuri gali būti teikiama internetu arba fiziškai po to, kai užsakymas ir apmokėjimas priimtas.

„Šis paslaugų spektras nėra aiškiai apibūdintas, ir pagal aprašymą gali apimti labai daug – nuo asmens priežiūros, namų apyvokos ir pan. paslaugų iki bet kokių daiktų nuomos. Tačiau jei paslauga nėra individualiai pritaikyta užsakančiam asmeniui (pavyzdžiui, masiškai parduodami internetiniai kursai), tai turėtų nepatekti į VMI deklaruojamų paslaugų apimtį“, – aiškina jis.  

M. Bagdono nuomone, tikėtina, kad platformų operatoriai, laikydamiesi konservatyvaus požiūrio ir stengdamiesi išvengti bet kokių interpretacijų, priskirs visus sandorius prie asmeninių paslaugų.

„Todėl gali kilti nesutarimų su pardavėjais, nes šie gali laikyti, kad tai nėra asmeninė paslauga, o jų tiekimai per platformą neturėtų būti deklaruojami“, – prognozuoja teisininkas.

Daugiau dėmesio BDAR

Pasak M. Bagdono, platformos operatorius turi teisę pardavėjų duomenis patikrinti oficialiuose visuomenei prieinamuose šaltiniuose ar paprašyti oficialaus įrodymo.

„Todėl tikėtina, kad platformų operatorius prašys fizinių asmenų asmens dokumentų kopijos, rezidavimo mokesčių tikslais pažymos. Jei pardavėjas juridinis asmuo – išrašo iš Registrų centro ir pan.“, – aiškina M. Bagdonas.

Jei prekiautojas įvykdo NT sandorių daugiau kaip 2.000 per metus, reikės papildomai surinkti informaciją, kad turtas priklauso tam pačiam savininkui.

„Platformų operatoriai kaip asmens duomenų valdytojai turės dar daugiau dėmesio skirti BDAR asmens duomenų tvarkymui, stebėjimui ir pan., neprašyti informacijos daugiau, nei to reikalaujama pagal teisės aktus, ir užtikrinti šių duomenų saugumą“, – atkreipia dėmesį  M. Bagdonas.

Gana išsami informacija

Informacijos, kurią platformų operatoriai turi surinkti apie pardavėjus, yra gana daug. 

Tai duomenys, kurie leidžia VMI nustatyti pardavėjo tapatybę: pirkėjo vardas ir pavardė arba įmonės pavadinimas, gimimo data arba įmonės kodas, pagrindinis adresas, mokesčių mokėtojo ir PVM mokėtojo kodas (jei toks yra suteiktas), kiekviena valstybė, kurioje pardavėjas yra rezidentas.

Taip pat numatyta, kad operatoriai pateiks informaciją apie pardavėjo naudojamą finansinę sąskaitą ir (arba) finansinę sąskaitą, į kurią mokamas arba įskaitomas atlygis už pardavėjo veiklą, jeigu šios sąskaitos turėtojo tapatybė skiriasi nuo pardavėjo.

Operatoriai turės teikti duomenis apie pardavėjo atlygį, sumokėtą arba įskaitytą per kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį, ir jo įvykdytų sandorių skaičių, taip pat platformos operatoriaus išskaičiuojamus arba priskaičiuojamus mokesčius arba komisinius pardavėjui.

NT nuomos atveju bus reikalingi papildomi duomenys – NT objekto adresas, žemės registracijos numeris (jei toks yra), už kiekvieną ataskaitinio laikotarpio ketvirtį gautas atlygis už nuomą, nuomos dienų skaičius.

Gresia ribojimai

Neteikiantiems informacijos pardavėjams ir operatoriams gresia rimti ribojimai.

VMI taisyklės nustato, kad jei pardavėjas platformos operatoriui nepateikia reikalingos informacijos, operatorius turi apie tai du kartus priminti, o jei informacijos pardavėjas nepateikia ir toliau, operatorius privalo panaikinti pardavėjo paskyrą ir neleisti pardavėjui iš naujo registruotis platformoje arba sustabdyti atlygio pardavėjui mokėjimą tol, kol pardavėjas pateiks prašomą informaciją.

Jei pats platformos operatorius nevykdo pareigos teikti informaciją apie pardavėjus, VMI po dviejų iš eilės jam pateiktų priminimų turi priimti sprendimą, kuriuo interneto prieigos paslaugų teikėjams duodamas privalomas nurodymas panaikinti galimybę pasiekti platformos operatoriaus interneto svetainę iki tol, kol bus pašalintas pažeidimas. Tiesa, toks VMI nurodymas turi būti patvirtintas Vilniaus apygardos administracinio teismo.

M. Bagdono teigimu, svarbu ir tai, kad platformų operatoriai visą informaciją, kurią privalo teikti VMI, turės pranešti ir patiems pardavėjams. Tai jie turės padaryti iki kitų metų sausio 31 d.

Anot teisininko, tai leis pardavėjams pasitikrinti ir įsivertinti, ar teisingai deklaravo (jei tai juridiniai asmenys ir (ar) PVM mokėtojai) ar planuoja deklaruoti (jei tai fiziniai asmenys, ne PVM mokėtojai) savo mokėtinus gyventojų pajamų mokesčius VMI.

Turi įsiregistruoti per 5 darbo dienas

VMI taisyklės taip pat numato, kad Lietuvos (ar kitos ES valstybės narės) platformų operatorius turi užsiregistruoti per 5 darbo dienas nuo platformos operatoriaus veiklos vykdymo pradžios; arba per 5 darbo dienas nuo 2023 m. vasario 1 d., jeigu veikla pradedama 2023 m. sausį arba platformos operatorius veiklą pradėjo iki taisyklių įsigaliojimo ir ją tęsia 2023 m.

Trečiųjų šalių platformos operatorius turi užsiregistruoti per 5 darbo dienas nuo veiklos vykdymo ES pradžios, o jei veikla pradedama 2023 m. sausį, per 5 darbo dienas nuo 2023 m. vasario 1 d.

Plačiau skaitykite Verslo žiniose.