Apmokestinimas pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais po JK išstojimo iš ES. Kas keičiasi?

Apmokestinimas pelno ir gyventojų pajamų mokesčiais po Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos. Kas keičiasi? 

Akvilė Pauliūtė, „PwC“ Lietuvoje mokesčių ir teisės skyriaus konsultantė:

Nors Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (toliau – Jungtinė Karalystė) iš Europos Sąjungos išstojo nuo 2020 m. vasario 1 d., tačiau iki 2022 m. sausio 31 d. dar galiojo pereinamasis laikotarpis, kai dalis Pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) ir Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) nuostatų Jungtinės Karalystės atžvilgiu dar galiojo tokia pačia apimtimi, kaip ir ES valstybėms narėms (“Transition period”). Nuo  2022 m. vasario 1 d. pereinamasis laikotarpis jau baigė galioti. 

Nuo šiol šių Europos Sąjungos (toliau – ES) ir Jungtinės Karalystės santykiai reguliuojami suderėtais susitarimais, o tai reiškia, kad nuo šių metų vasario 1 dienos Jungtinė Karalystė mokesčių tikslais yra laikoma trečiąja (ne Europos Sąjungos ir ne Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE)) valstybe. Tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės lieka galioti nuo 2002 metų taikoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Jungtinės Karalystės Vyriausybės sutartis dėl pajamų bei kapitalo prieaugio pajamų dvigubo apmokestinimo išvengimo ir mokesčių slėpimo prevencijos. 

Kaip keičiasi PMĮ nuostatų taikymas po BREXIT? 

Po pereinamojo laikotarpio Jungtinės Karalystės atžvilgiu baigė galioti šios PMĮ nuostatos:

• PMĮ 2 straipsnio 15 ir 35 dalys bei 38-1 straipsnis, pagal kuriuos laivybos apmokestinamaisiais vienetais, kuriems taikomas lengvatinis fiksuotas pelno mokestis, yra laikomi EEE (taigi, anksčiau ir Jungtinės Karalystės) vienetai (vykdantys veiklą Lietuvos Respublikoje per nuolatinę buveinę), kurie vykdydami tarptautinį vežimą jūrų laivais plaukiojo su Lietuvos Respublikos arba kitos EEE valstybės vėliava; 
• PMĮ 2 straipsnio 16-1 dalies nuostata, leidžianti naudotis filmų lengvata ir sumažinti apmokestinamąsias pajamas filmo arba jo dalies gamybai neatlygintinai suteiktų lėšų suma, kai Lietuvos filmo gamintojas yra EEE pilietis arba vienetas; 
• PMĮ 35 straipsnio 2 dalies nuostata, leidžianti neapmokestinti Lietuvos vieneto gaunamų dividendų už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų, kurie įsteigti EEE valstybėje ir kurių pelnas yra apmokestinamas pelno mokesčiu arba jam tapačiu mokesčiu, akcijas; 
• PMĮ 41 ir 42 straipsniai, leidžiantys pelno mokesčio atžvilgiu neutraliu būdu reorganizuoti (sujungti, dalinti ir kt.) Lietuvoje ir ES valstybėse įsteigtus vienetus; 
• PMĮ 56-1 straipsnio 4 dalis, leidžianti perkelti Lietuvos įmonėms mokestinius nuostolius iš ES valstybėse įsteigtų grupės vienetų; 
• PMĮ 30-1 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta EBITDA 30% taisyklės išimtis infrastruktūros projektams, pagal kurią apskaičiuojant apmokestinamąjį EBITDA, neįtraukiamos pajamos, gautos iš ilgalaikio viešosios infrastruktūros projekto, kai projekto vykdytojas ar jo turtas yra ES, arba palūkanų sąnaudos patiriamos ir pajamos gaunamos ES valstybėje narėje. 

Būtina paminėti, kad dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės galioti nenustoja. Atitinkamai, Jungtinės Karalystės atžvilgiu tebegalioja šios ir kitos apmokestinimo pelno mokesčiu taisyklės, pavyzdžiui: 

• PMĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata, leidžianti neapmokestinti mokesčiu prie  pajamų šaltinio į EEA ir DAIS šalis išmokamų palūkanų, gautų ne per nuolatinę buveinę, kurių šaltinis yra Lietuvos Respublikoje; 
• PMĮ 5 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos “patent box” lengvatos nuostatos, pripažįstančios dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis su Lietuva sudariusiose valstybėse išduotus patentus ir papildomus apsaugos liudijimus; 
• PMĮ 17-1 straipsnyje įtvirtintos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lengvatos nuostatos, leidžiančios atskaityti patirtas sąnaudas iš vieneto pajamų, jei įsigyti mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbai atlikti dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartį su Lietuva sudariusioje valstybėje;
• PMĮ 30 straipsnio 2 dalyje nustatytos mokestinių nuostolių, iš DAIS šalyse įsteigtų įmonių vertybinių popierių pardavimo, sudengimo sąlygos; 
• PMĮ 55 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta galimybė atskaityti užsienio valstybėse sumokėtą pelno mokestį iš apmokestinamųjų pajamų; 
• Taip pat toliau galioja PMĮ 12 straipsnio 15 dalis, leidžianti neapmokestinti turto padidėjimo pajamų iš Jungtinėje Karalystėje įsteigto vieneto akcijų pardavimo, jei išpildomos ir kitos nurodytos sąlygos; 
• Dėl dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarties su Japonija, kurios nuostatos suteikia išimtinę teisę apmokestinti honorarus tik jų gavėjo (faktiškojo honoraro savininko) rezidavimo valstybei, kaip ir anksčiau, išmokėdami honorarą Jungtinės Karalystės rezidentams (faktiškiesiems honoraro savininkams), yra galimybė pasinaudoti lengvata ir nuo honoraro sumos neišskaičiuoti mokesčio prie pajamų šaltinio Lietuvoje.

Atitinkamai, po pereinamojo laikotarpio Jungtinės Karalystės atžvilgiu atsiranda šie GPMĮ pasikeitimai: 

• Įvairios Lietuvos gyventojų pajamos, kurias gaunant iš Europos ekonominės erdvės taikosi neapmokestinimo lengvata pagal GPMĮ 17 straipsnio nurodytas sąlygas, nebebus neapmokestinamosiomis, gaunant jas iš Jungtinės Karalystės. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje esančio nekilnojamojo turto (gyvenamojo būsto, kuriame ne trumpiau nei 2 metus deklaruota gyvenamoji vieta arba už kurio lėšas pirktas kitas būstas) ar Jungtinėje Karalystėje registruoto kilnojamojo turto pardavimo, palūkanų, loterijų laimėjimų, jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautos pajamos ir darbuotojų naudai mokamos gyvybės draudimo, privalomojo sveikatos draudimo bei pensijų įmokos į fondus, įsteigtus Jungtinėje Karalystėje; 
• Atsižvelgiant į tai, kad po šių metų vasario 1 dienos kai kurios PMĮ ir GPMĮ nuostatos Jungtinės Karalystės atžvilgiu nebegali būti taikomos, verta atkreipti dėmesį į naujus pasikeitimus ir šių pakeitimų įtaką jums ir jūsų verslo sprendimams.