Mokesčių ir teisės naujienos

NR. 229 (2018 m. lapkričio 9 d.)

Šiame numeryje skaitykite:
  • Teisės naujienos
  • Komercinių bylų praktika

Teisės naujienos

Nuo gruodžio 3 d. pradėtas taikyti Geografinio blokavimo reglamentas
Nuo 2018 m. gruodžio 3 d. visoje ES pradėtas taikytas reglamentas dėl klientų geografinio blokavimo perkant internetu draudimo. Reglamentu naikinami apribojimai įsigyti kitoje valstybėje narėje esančioje interneto svetainėje siūlomas prekes ar paslaugas, taip atveriant elektroninės prekybos galimybes, naudingas tiek vartotojams, tiek įmonėms.

Pradėjus taikyti reglamentą, verslininkai įpareigojami neriboti pirkėjų prieigos dėl priežasčių, susijusių su pirkėjų pilietybe, įsisteigimo vieta ar gyvenamąja vieta, blokuojant pirkėjų prieigą pagal pastarųjų IP adresą, nepriimant tam tikros valstybės mokėjimo kortelių ar kitomis techninėmis priemonėmis.

Nesilaikant Reglamento reikalavimų, pardavėjams ar paslaugų teikėjams gali būti skiriama nuo 144 iki 1448 eurų bauda.

2018 m. vasario 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/302 dėl nepagrįsto geografinio blokavimo ir kitų formų diskriminavimo dėl klientų pilietybės, gyvenamosios vietos arba įsisteigimo vietos vidaus rinkoje problemos sprendimo, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (EB) Nr. 2006/2004 ir (ES) 2017/2394 ir Direktyva 2009/22/EB.

Suvienodintos fizinių ir juridinių asmenų išbraukimo iš asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo sąlygos

Pagal galiojantį reguliavimą administratoriai – fiziniai asmenys, gavę 2 nuobaudas per kalendorinius metus, gali netekti bankroto administratoriaus pažymėjimo ir tuo pagrindu būti išbraukti iš asmenų, teikiančių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo (toliau – Sąrašas). Tuo tarpu juridinių asmenų už jiems taikytas nuobaudas išbraukimo iš Sąrašo galimybė nenumatyta.

Siekiant suvienodinti administratorių – tiek fizinių, tiek juridinių asmenų – veiklos priežiūrą, atitinkamai, siūloma papildyti Įmonių bankroto įstatymą (toliau -  Įstatymas), nustatant, kad juridinis asmuo, turintis dvi galiojančias nuobaudas, Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijai pritarus, taip pat kaip ir administratorius fizinis asmuo, būtų išbraukiamas iš Sąrašo t. y. netektų teisės teikti administravimo paslaugas.

Taip pat Įstatymas papildomas nuostatomis, nustatančiomis, jog administratorius juridinis asmuo administruoja įmonę bankroto procedūroms vykdyti paskyręs darbuotoją arba vadovą (kai jis nėra darbuotojas), turintį teisę teikti įmonių bankroto administravimo paslaugas, o nuobauda galėtų būti skiriama ne tik administratoriui (fiziniam ir juridiniam asmeniui), bet ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui administratoriui.

Nauji Įstatymo pakeitimai įsigaliojo nuo gruodžio 1 d.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 11, 11-6 ir 11-7 straipsnių pakeitimo įstatymas.

Atnaujinami antstolių ir notarų teikiamų paslaugų įkainių dydžiai

Seimas priėmė Notariato ir Antstolių įstatymų pataisas, kuriomis numatoma atsisakyti privalomo notarų ir antstolių įkainių apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos suderinimo su Lietuvos notarų rūmais ir Lietuvos antstolių rūmais.

Manoma, kad iki šiol galiojęs privalomas notarų ir antstolių atlyginimų dydžių derinimas su pačiais notarais ir antstoliais ribojo valstybės veiksmų laisvę nustatyti notarų ir antstolių atlyginimus ir įpareigojo nustatyti tokius atlygio dydžius, kokie priimtini notarams ir antstoliams. Todėl įsigaliojus minėtiesiems pakeitimams, manytina, jog bus sumažinti tiek antstolių, tiek notarų įkainiai.

Lietuvos Respublikos notariato įstatymo Nr. I-2882 19 straipsnio pakeitimo įstatymas. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo Nr. IX-876 21 straipsnio pakeitimo įstatymas.

Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektu siekiama išplėsti Konkurencijos tarybos kompetenciją ir numatyti daugiau galimybių taikyti baudas ūkio subjektams

2018 m. lapkričio mėn. registruotas Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama leisti Konkurencijos tarybai imtis papildomų veiksmų tais atvejais, kai kitos valstybės institucijos nesilaiko joms teiktų Konkurencijos tarybos išvadų ir pasiūlymų dėl konkurencijos ribojimų įgyvendinimo.

Šis projektas taip pat numato Konkurencijos tarybos galimybes taikyti ūkio subjektų struktūrą keičiančias priemones (pvz. įmonės, turto ar akcijų pardavimą, įmonės reorganizavimą), siekiant, kad būtų nutrauktas Konkurencijos įstatymo pažeidimas ar skirti vienkartines ir periodines baudas už tam tikrus pažeidimus, už kuriuos iki šiol nebuvo numatyta galimybė taikyti baudų, pavyzdžiui, už įpareigojimų nutraukti pažeidimą nevykdymą ar kliudymą Konkurencijos tarybos pareigūnams įeiti ir patikrinti ūkio subjekto patalpas, teritoriją ir transporto priemones bei atlikti tyrimų veiksmus. Priėmus šį įstatymo projektą, vienkartinės baudos siektų iki 10 proc. bendrųjų metinių pajamų, o periodinės – iki 5 proc. vidutinių dienos bendrųjų pajamų praėjusiais ūkiniais metais už kiekvieną pažeidimo vykdymo tęsimo dieną.

Projekte taip pat siūloma suteikti Konkurencijos tarybai teisę skirti vienkartinę piniginę išmoką asmeniui, pateikusiam konkurenciją ribojančių susitarimų įrodymus. Tokia vienkartinė piniginė išmoka sudarytų 1 proc. visų Konkurencijos tarybos tyrime paskirtų baudų sumos, tačiau būtų ne mažesnė kaip 1000 eurų ir ne didesnė nei 100 000 eurų.

Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 18, 22, 25, 28, 29, 35, 36, 39, 49, 53 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 38(1) straipsniu įstatymo projektas.

Komercinių bylų praktika

Pasisakyta apie juridinio asmens dalyvio atsakomybę piktnaudžiavus ribota atsakomybe

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad tais atvejais, kai tampa aišku, jog skolų iš didžiausių įstaigos skolininkų išieškoti nėra galimybių ir dėl to viešoji įstaiga nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, vienintelio įstaigos dalininko ir įstaigos direktoriaus nesikreipimas į teismą dėl bankroto bylos įstaigai iškėlimo didina įmonės įsipareigojimus kreditoriams. Todėl tokios aplinkybės ir delsimas inicijuoti bankroto bylą rodo vienintelio įstaigos dalininko ir direktoriaus neteisėtus veiksmus ir sudaro pagrindą civilinei atsakomybei kilti už kreditoriams nuo pareigos neatlikimo iki bankroto bylos iškėlimo padidėjusią žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-450-219/2018.

Darbo kodeksas aiškiai nustato, kas laikoma darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog Darbo kodekse aiškiai numatyta, kaip gali būti steigiama profesinė sąjunga darbdavio lygmeniu, – tam būtina, kad ji būtų steigiama įmonėje, įstaigoje ar organizacijoje arba padalinyje ir turėtų nustatytą skaičių steigėjų arba ne mažesnį nei nustatytas skaičius darbdavio darbuotojų. Tik laikantis šių reikalavimų, įsteigta profesinė sąjunga gali būti pripažįstama darbdavio lygmeniu veikiančia profesine sąjunga ir gali naudotis jai įstatymų leidėjo suteiktomis teisėmis.

Pagal valstybės, šakos ar teritoriniu lygiu organizuotos profesinės sąjungos steigimo dokumentus įsteigti tokios profesinės sąjungos padaliniai, net ir atitinkantys kvalifikuojančius kriterijus, negali būti laikomi darbdavio lygmeniu veikiančiomis profesinėmis sąjungomis, nes yra įsteigti kaip kitos profesinės sąjungos padalinys, o ne atskira profesinė sąjunga.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 12 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-417 421/2018.

Ankstesnius „Mokesčių ir teisės naujienų“ numerius rasite mūsų naujienų archyve.
Skaityti ankstesnius leidinius

Norėdami užsiprenumeruoti ir el. paštu gauti pranešimus apie „Mokesčių ir teisės naujienas“, parašykite mums žinutę ir atsiųskite savo kontaktinę informaciją adresu vilnius@lt.pwc.com.

Susisiekite su mumis

Algirdas Kviklys

Projektų vadovas, Mokesčių ir teisės paslaugos, PwC Lietuva

Tel. +370 662 94443

Sekite mūsų naujienas