Mokesčių ir teisės naujienos

„Mokesčių ir teisės naujienos" - tai periodinis leidinys, informuojantis apie aktualiausių norminių aktų pasikeitimus Lietuvoje bei pateikiantis naujausių Valstybinės mokesčių inspekcijos išaiškinimų santraukas.

NR. 219 (2017 m. gruodžio 4 d.)

Šiame numeryje skaitykite:

  • Pridėtinės vertės mokestis
  • Pelno mokestis
  • Gyventojų pajamų mokestis ir Sodra
  • Teisės naujienos
  • Komercinių bylų praktika
  • Mokestinių bylų praktika
  • Publikacijos

Pridėtinės vertės mokestis

VMI nuomone ESTT sprendimas byloje dėl 0% PVM tarifo taikymo vežimo (papildomoms vežimo) paslaugoms taikomas siaurai

VMI pateikė komentarą dėl ESTT sprendimo byloje C-288/16, kurioje buvo klausiama dėl 0% PVM tarifo taikymo eksportuojamų/importuojamų prekių vežimo/papildomoms vežimo paslaugoms. ESTT nusprendė, kad nagrinėjamoje byloje 0% PVM tarifas negali būti taikomas, nes byloje įvardintos paslaugos nebuvo suteiktos tiesiogiai prekių siuntėjui arba gavėjui.

VMI nuomone ESTT sprendimas turi būti taikomas siaurai, t.y. tik paslaugų, kaip įvardinta minėtoje byloje, teikimo atveju. Byloje asmuo, kuriam paneigta teisė taikyti 0 proc. PVM tarifą, neveikė kaip tikrasis vežėjas, jo atsakomybės apsiribojo išnuomotos transporto priemonės vairavimu. Todėl ESTT sprendė, kad tai nepakankama paslaugų apimtis, siekiant nustatyti tiesioginį ryšį tarp paslaugos teikėjo ir prekių eksportuotojo / importuotojo.

Atsižvelgiant į tai, VMI paliko PVMĮ 45 str. komentarą nepakeistą - prekių vežimo/papildomos vežimo paslaugos, kaip tiesiogiai susijusios su prekių eksportu ar importu gali būti apmokestinamos taikant 0% PVM tarifą, ne tik tada, kai teikiamos prekių siuntėjui/gavėjui, bet ir tada, kai jos teikiamos ekspeditoriams.

2017 m. spalio 16 d. VMI prie FM pranešimas Nr. (18.2-31-2 E) RM-31507.
 

Seimas iki 2017 m. gruodžio 31 d. pratęsė 9 proc. lengvatinio PVM tarifo šilumos energijai taikymą

2017 m. rugsėjo 19 d. PVM įstatymo 19 str. pakeitimo įstatymas Nr. XIII-638.
 

Nustatytos laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 iki gruodžio 31 d. galiosiančios Intrastato statistinių ataskaitų teikimo ribos

2017 m. spalio 30 d. Lietuvos statistikos departamento generalinio direktoriaus įsakymas Nr. DĮ-224.

 

Pelno mokestis

Seimui svarstyti pateiktas naujas pelno mokesčio įstatymo projektas

2017 m. spalio 17 d. buvo užregistruotas LR pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas (toliau – PMĮ projektas), kuriame nurodyti galimi pokyčiai nuo 2018 m. Pagrindiniai siūlomi pakeitimai bei papildymai yra šie:

1.    Neapmokestinamo akcijų pardavimo lengvatos išplėtimas

Pagal naują PMĮ projektą, siūloma sumažinti akcijų kiekio ribą nuo 25 proc. iki 10 proc., kai pajamos iš akcijų pardavimo yra neapmokestinamos. T.y. lengvata būtų galima pasinaudoti, jei iki perleidimo ne trumpiau kaip 2 metus (tam tikrais atvejais 3 metus) buvo išlaikyta daugiau kaip 10 proc. balsus suteikiančių akcijų.

2.    Investicinių projektų lengvatos pratęsimas ir išplėtimas

Naujame PMĮ projekte siūloma pratęsti investicinių projektų lengvatos galiojimą ir leisti įmonėms iki 100% sumažinti 2018 m. ir vėlesnių laikotarpių apmokestinamąjį pelną kriterijus tenkinančiomis investicinio projekto išlaidomis, patirtomis iki 2023 m. Šiuo metu apmokestinamąjį pelną leidžiama sumažinti iki 50% 2009 – 2018 m. patirtomis kriterijus tenkinančiomis investicinio projekto išlaidomis.

Taip pat siūloma, administracinės naštos mažinimo tikslais, atsisakyti nuostatos dėl išankstinio VMI informavimo apie ketinimą sumažinti apmokestinamąjį pelną dėl vykdomo investicinio projekto.

3.    Papildoma lengvata MTEP veiklą vykdantiems vienetams

PMĮ projektu siūloma nustatyti papildomą lengvatą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) veiklą vykdantiems vienetams. Dabar tokią veiklą vykdantys vienetai, jeigu yra tenkinamos PMĮ nustatytos sąlygos, iš savo pajamų gali tris kartus atskaityti MTEP sąnaudas. Projektu papildomai siūloma pagal PMĮ projekte numatytą formulę apskaičiuotą pelną iš nematerialaus turto naudojimo, pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn apmokestinti taikant lengvatinį 5 proc. pelno mokesčio tarifą. Ši nuostata būtų taikoma, jeigu:

  • pajamas iš nematerialaus turto naudojimo gautų tik jį sukūręs vienetas bei tik tas vienetas dėl minėtų pajamų uždirbimo patirtų visas išlaidas ir
  • nematerialus turtas būtų autorių turtinėmis teisėmis apsaugota kompiuterio programa ar kitas nematerialus turtas, apsaugotas Europos patentų tarybos, EEE arba DAIS valstybėse išduotais patentais ar papildomais apsaugos liudijimais.

4.   Reprezentacinių sąnaudų apribojimų koregavimai

Pagal naują nuostatą, apskaičiuojant pelno mokestį už 2018 m. ar vėlesnius laikotarpius, iš pajamų galima būtų atskaityti ne 75%, o tik 50% reprezentacinių sąnaudų. Be to, atskaitomų reprezentacinių sąnaudų suma negalėtų viršyti 2% vieneto pajamų per mokestinį laikotarpį.

Taip pat pakeista nuostata dėl išlaidų, kurios negali būti priskiriamos reprezentacinėms sąnaudoms, paliekant tik azartinių lošimų išlaidas, tad, jeigu PMĮ projektas bus patvirtintas, medžioklės, žvejybos ar golfo sąnaudos tam tikrais atvejais galės būti traktuojamos reprezentacinėmis sąnaudomis. 

5.    Lengvatos LEZ įsikūrusioms įmonėms išplėtimas

PMĮ projektu siūloma pakoreguoti laisvųjų ekonominių zonų (toliau - LEZ) įmonėms nustatytos lengvatos taikymo tvarką, kurios pagrindu įmonės, įregistruotos LEZ teritorijose ir atitinkančios įstatyme numatytus kitus kriterijus, pirmuosius 10 metų nemokėtų pelno mokesčio (šiuo metu – 6 metai), o kitus 6 metus joms būtų taikomas 50 proc. sumažintas pelno mokesčio tarifas (šiuo metu – 10 metų). Taip pat siūloma panaikinti baigtinį LEZ teritorijose leidžiamų vykdyti veiklų sąrašą, tačiau siūloma nustatyti veiklų, kurias vykdančioms įmonėms negalės būti taikoma lengvata, sąrašus. Atkreiptinas dėmesys, kad šios nuostatos būtų taikomos įmonėms, įregistruotoms LEZ nuo 2018 m. sausio 1 d.

6.   Kolektyvinio investavimo subjektų bei rizikos ir privataus kapitalo subjektų apmokestinimo koregavimai

PMĮ projektu taip pat koreguojamas bei papildomas kolektyvinio investavimo subjektų (toliau - KIS) bei rizikos ir privataus kapitalo subjektų (toliau - fondas) apmokestinimo reglamentavimas. PMĮ projektu siūloma:

  • papildyti PMĮ naujomis sąvokomis - “Kolektyvinio investavimo subjektas” bei “Rizikos ir privataus kapitalo subjektas”;
  • įtraukti į "Lietuvos apmokestinamojo vieneto" ir "Užsienio apmokestinamojo vieneto" sąvokas KIS, neturinčius juridinio asmens statuso (pvz., fondus);
  • neapmokestinamosiomis laikyti visas KIS pajamas, įskaitant dividendus (išskyrus atvejus, kai jie yra gauti iš tikslinių teritorijų);
  • neapmokestinamosiomis laikyti ir visas Lietuvos įmonių ar Lietuvos nuolatinių buveinių gaunamas pajamas iš KIS vienetų/ akcijų/ įnašų turėjimo (įskaitant ir turto vertės padidėjimą, dividendus), jeigu KIS nėra įregistruoti tikslinėse teritorijose.

7.    Kiti pakeitimai/ papildymai:

  • siūloma nustatyti, kad mažų įmonių, kuriuose vidutinis darbuotojų skaičius neviršija 10 žmonių ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 tūkst. eurų, už pirmąjį mokestinį laikotarpį apskaičiuotas apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas 0 proc. pelno mokesčio tarifu, jeigu būtų tenkinamos tam tikros papildomos sąlygos;
  • siūloma, kad vienetų, turinčių socialinės įmonės statusą, apmokestinamasis pelnas būtų apmokestinamas standartiniu pelno mokesčio tarifu (šiuo metu tokį statusą turinčioms įmonėms taikomas 0 proc. pelno mokesčio tarifas);
  • siūloma leisti taikyti 5% pelno mokesčio tarifą tik kooperatinėms bendrovėms, gaunančioms daugiau kaip 50% pajamų iš žemės ūkio veiklos, o ne visoms žemės ūkio veiklą vykdančioms įmonėms;
  • siūloma nustatyti žemės “nusidėvėjimo” alternatyvą įmonėms, užsiimančioms žemės ūkio veikla, t.y. tokios įmonės galėtų atskaityti 1/20 žemės vertės iš pajamų kiekvieną mokestinį laikotarpį nuo žemės įsigijimo dienos.

Pelno mokesčio įstatymo NR. IX-675 pakeitimo (ir papildymo) įstatymas Reg. Nr. XIIIP-1239, užregistruotas 2017 m. spalio 17 d.
 

Atnaujinta Sprendimo dėl pelno mokesčio mokestinio laikotarpio nustatymo FR1011 forma, patikslinant jos apskundimo tvarką

VMI prie FM viršininko 2017 m. spalio 4 d. įsakymas Nr. VA-82.

 

Gyventojų pajamų mokestis ir Sodra

Pakeistos metinės A klasės išmokų deklaracijos FR0573 pildymo taisyklės, patikslinant nedeklaruojamų neapmokestinamųjų A klasės išmokų sąrašą ir kodus

VMI prie LR FM viršininkės 2017 m. spalio 12 d. įsakymas Nr. VA-85.

 

Teisės naujienos

Leidimas verstis prekyba naftos produktais bus išduodamas pateikus iki 1 mln. eurų garantiją

2017 m. lapkričio 1 d. įsigalioję Energetikos įstatymo pakeitimai įtvirtina pasikeitusias leidimo verstis prekyba naftos produktais išdavimo sąlygas. Subjektas, turintis ar siekiantis gauti leidimą verstis didmenine prekyba nefasuotais naftos produktais, nuo šiol turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai 1 mln. eurų vertės galiojantį laidavimo draudimą, laidavimą arba garantijos dokumentą. Garantijos dydis gali būti mažinamas, jei subjektas atitinka tam tikras įstatyme griežtai apibrėžtas išimtis.  Garantiją Valstybinei mokesčių inspekcijai privaloma pateikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.

Energetikos įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-565.
 

Siekiama nustatyti subtiekėjams viešųjų pirkimų atveju mokamo atlyginimo dydį

Viešųjų pirkimų įstatyme siekiama įtvirtinti nuostatas, kurios reguliuotų subtiekėjams mokamo atlyginimo dydį. Pirkimo sutartyje būtų įtvirtintas tiekėjo įsipareigojimas nustatyti ne mažesnį nei 0,8 Lietuvoje taikomos vidutinės mėnesinės algos (ar vidutinio valandinio atlyginimo) dydžio atlyginimą tiekėjo pasitelktų subrangovų darbuotojams, kuomet tiekėjas ir (arba) subrangovai yra Lietuvos Respublikoje įsteigti subjektai. Jei tiekėjas ir (arba) subrangovai yra įsteigti kitoje valstybėje, subtiekėjo atlyginimas nustatomas pagal tos valstybės vidutinę mėnesinę algą arba vidutinį valandinį atlyginimą.

Pirkimo sutartyje taip pat turėtų būti nustatytos ekonominės sankcijos už šio įsipareigojimo nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Perkančioji organizacija savo nuožiūra galėtų numatyti ir papildomas sankcijas.

Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas XIIIP-1269.
 

Valstybės ir savivaldybės įmonių į biudžetą mokamos pelno įmokos priklausys nuo įmonės nuosavo kapitalo grąžos

Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-701.

 

Komercinių bylų praktika

Sprendžiant dėl konkrečiu atveju taikytinos bendrovės vadovo atsakomybės, teisinę reikšmę turi veiksmų, kuriais padaroma žala, pobūdis

Esminiu vadovo civilinės ir materialinės atsakomybės atribojimo kriterijumi laikomas pažeistų vadovo pareigų pobūdis, nepriklausomai nuo to, ar pažeidimas pasireiškia santykiuose su trečiaisiais asmenimis ar bendrovės viduje.

Bendrovės vadovui iš darbo santykių kylanti civilinė ar materialinė atsakomybė nustatoma atsižvelgiant į vadovo veiksmo, sukėlusio žalą, pobūdį ir pažeistų pareigų rūšį – jei vadovas padaro žalos veikdamas pagal savo, kaip valdymo organo, kompetenciją, jam taikoma civilinė atsakomybė. Nustačius, kad vadovas bendrovei žalą padarė pažeisdamas jam, kaip bendrovės darbuotojui, nustatytas pareigas, jam taikoma materialinė atsakomybė.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 16 d. nutartis Nr. 3K-7-177-701/2017.

 

Mokestinių bylų praktika

Formalių poįstatyminio teisės akto reikalavimų nesilaikymas neturi atimti galimybės susigrąžinti įmonei akcizo

Mokesčių administratorius atsisakė grąžinti įmonei akcizą, sumokėtą nuo laivo savininkui perparduotų degalų, kadangi įmonė nepateikė mokesčių administratoriui licencijos verstis degalų prekyba. Toks reikalavimas (licencijai) nustatytas Vyriausybės nutarime. Mokesčių administratorius neginčijo, kad pats sandoris atitinka direktyvos ir įstatymų reikalavimus.

Teismas dėl šios bylos kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ESTT), o pastarojo sprendimas buvo palankus mokesčių mokėtojui. Teismas priėmė sprendimą, kuriuo įpareigojo mokesčių administratorių grąžinti akcizo mokestį mokesčių mokėtojui. Teismas konstatavo, jog tuo atveju, kai tenkinamos esminės (materialiosios) energinių produktų atleidimo nuo akcizų sąlygos, nurodytos Akcizų įstatymo 43 straipsnio 1 dalies 2 punkte, šie produktai negali būti apmokestinami remiantis vien tik aplinkybe, jog nebuvo paisoma poįstatyminiame teisės akte nustatytų formalių reikalavimų (tinkamų apskaitos dokumentų neišrašymu; licencijos verstis tam tikra veikla neturėjimu ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-151-556/2017.
 

Mokestinių nuostolių perkėlimas tarp grupės įmonių galimas per visą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpį

Mokesčių mokėtojas 2010 m. gruodžio 31 d. įsigijo įmonės 100 proc. akcijų, o 2014 m. liepos 3 d. sudarė mokestinių nuostolių perkėlimo sutartį dėl mokestinių nuostolių už 2011 metus perkėlimo. Mokesčių administratorius teigė, kad toks 2011 m. mokestinių nuostolių perkėlimas yra negalimas, kadangi nebuvo tenkinamas Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio 1 dalies 2 arba 3 punktuose nustatyti reikalavimas dėl vienetų priklausymo tai pačiai įmonių grupei minimalaus laikotarpio.

Teismas sprendė, kad 2014 m. liepos 3 d. formaliai buvo tenkinama Pelno mokesčio įstatymo 561 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta sąlyga – vienetai įmonių grupėje be pertraukų yra ne trumpiau kaip dvejus metus skaičiuojant iki mokestinių nuostolių perdavimo dienos. Taip pat nurodė, kad nesant specialių įstatymo nuostatų, atitinkamo mokestinio laikotarpio mokestinių nuostolių perkėlimas galimas (ir tikslinimas) per visą minėtą mokesčių apskaičiavimo ir perskaičiavimo senaties laikotarpį, nustatytą Mokesčių administravimo įstatymo 68 straipsnyje.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-204-602/2017.
 

Vertinant, ar motininė bendrovė vykdė veiklą, būtina atsižvelgti į jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklos pobūdį

Teismas byloje nagrinėdamas klausimą, ar mokesčių administratorius pagrįstai sprendė, kad motininė bendrovė buvo įsteigta vien turint tikslą išmokėti pagrindiniams akcininkams dividendus, išvengiant mokestinių prievolių, pabrėžė, kad būtina įvertinti motininės bendrovės veiklos apimtį atsižvelgiant į jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklos pobūdį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. spalio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-786-442/2017.
 

Mokesčių administratoriaus reikalavimas pateikti užstatą registruojantis PVM mokėtoju nėra draudžiamas

ESTT 2017 m. spalio 26 d. sprendime byloje Nr. C‑534/16 (BB construct) nurodė, kad juridinio asmens, kurio vadovas anksčiau buvo kito juridinio asmens, nesilaikiusio mokestinių pareigų, vadovu ar akcininku, siekiančio užsiregistruoti PVM mokėtoju, įpareigojimas pateikti piniginį užstatą, galintį siekti ir 500 000 EUR, nėra draudžiamas. ESTT teigimu, reikalavimas pateikti  užstatą neviršija to, kas būtina siekiant užtikrinti teisingą mokesčio surinkimą ir išvengti sukčiavimo, tačiau nustatyti reikalavimai neturi viršyti to, kas būtina šiems tikslams pasiekti (tai turi patikrinti prašymą priimti sprendimą pateikęs teismas).

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 26 d. sprendimas byloje Nr. C‑534/16.
 

Nuomos su galimybe išpirkti turtą sutartis laikoma prekių tiekimu PVM prasme tik tuo atveju, jei turto išpirkimas yra vienintelis galimas ekonomiškai racionalus nuomininko pasirinkimas

ESTT 2017 m. spalio 4 d. sprendime byloje C‑164/16 (Mercedes‑Benz Financial Services UK Ltd) vertino ar transporto priemonės nuomos su galimybe išpirkti sutartis, kai nuomininkui pasibaigus nuomos sutarties laikotarpiui suteikiama teisė pasirinkti, ar įsigyti nuomojamą transporto priemonę arba jos neįsigyti, gali būti prilyginama prekių tiekimui. ESTT nurodė, kad prekių tiekimu laikomos standartinės nuomos su galimybe išpirkti sutartys, jei iš jų finansinių sąlygų galima daryti išvadą, kad pasinaudojimas išpirkimo galimybe yra vienintelis galimas ekonomiškai racionalus nuomininko pasirinkimas atitinkamu momentu, jei sutartis vykdoma iki galiojimo pabaigos.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimas byloje C‑164/16.
 

Nedidelės vertės prekių pervežimo išlaidos neturi būti apmokestinamos PVM

ESTT nagrinėjo klausimą, ar Direktyvos 2006/112 144 str. turi būti aiškinamas taip, kad jis draudžia nacionalinės teisės nuostatą, kuria, siekiant neapmokestinti PVM papildomas paslaugas, įskaitant transporto paslaugas, įpareigojama ne tik į apmokestinamąją vertę įtraukti jų vertę, bet ir jas realiai apmokestinti PVM muitinėje vykdant importą. Minėta nacionalinė nuostata yra draudžiama, t.y. pervežimo išlaidos byloje nagrinėjamu atveju turi būti neapmokestinamos PVM tiek, kiek jų vertė įtraukta į apmokestinamąją vertę, net jeigu jos ir nebuvo apmokestintos PVM muitinėje vykdant importą.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2017 m. spalio 4 d. sprendimas byloje Nr. C‑273/16 (Agenzia delle Entrate).

 

Publikacijos

VMI: vežėjai 0% PVM gali taikyti ir ekspeditoriams

Plačiau skaitykite čia.
 

Prasidės nauja mokestinių patikrinimų era

Plačiau skaitykite čia.


Ankstesnius „Mokesčių ir teisės naujienų" numerius rasite mūsų naujienų archyve

Norėdami užsiprenumeruoti ir el. paštu gauti pranešimus apie „Mokesčių ir teisės naujienas", parašykite mums žinutę ir atsiųskite savo kontaktinę informaciją adresu vilnius@lt.pwc.com.

Susisiekite su mumis

Algirdas Kviklys
Projektų vadovas, Mokesčių ir teisės skyrius
Tel. +370 662 94443
Email

Sekite mūsų naujienas