EK mokesčių planavimo tyrimas: palyginti su Estija, Lietuva – nekalta avelė

Lina Banytė-Surplienė Vyr. projektų vadovė, Mokesčių ir teisės paslaugos, PwC Lietuva

Europos Komisijos ataskaita parodė, kad agresyvaus mokesčių planavimo schemos naudojamos daugelyje ES valstybių. Pavyzdžiui, Liuksemburge sukauptos investicijos šalies BVP viršija 57 kartus, o trečdalis Estijoje įsikūrusių įmonių priklauso užsienio bendrovėms.

Po šio tyrimo minėtų šalių mokesčių administratoriai gali pradėti aktyviau tikrinti bendroves šiose šalyse, o Lietuvos mokesčių administratorius – sulaukti daugiau paklausimų iš užsienio.

Europos Komisija (EK) paskelbė ataskaitą apie Europos Sąjungoje (ES) paplitusias agresyvias mokesčių vengimo schemas. EK prie agresyvių schemų priskiria atvejus, kai verslininkai pasinaudoja mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų mokesčių sistemų neatitikimais.

EK nagrinėja tris agresyvaus mokesčių planavimo schemas: kai atskaitomos palūkanų sąnaudos, honorarų sąnaudos ir keičiama sandorių kainodara tarp susijusių įmonių.

„Labai svarbu, kad EK aiškiai apibrėžė, kas laikoma agresyviu mokesčių planavimu, nes pastaruoju metu tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje spekuliuojama agresyvaus planavimo terminu“, – teigia Lina Surplienė, „PwC“ mokesčių ekspertė. Anot EK, tai tokie atvejai, kai pasinaudojama mokesčių sistemos techniniais aspektais arba dviejų mokesčių sistemų neatitikimais.

Mokesčių ekspertės nuomone, VMI agresyvaus mokesčių planavimo sąvoką ne visuomet vartoja atsakingai, nes į kontroliuojančiąją bendrovę užsienio šalyje iš karto žiūri įtartinai.



*Visą straipsnį skaitykite "Verslo žinių" portale.

Susisiekite su mumis

PricewaterhouseCoopers, UAB
Tel. +370 (5) 239 23 00
Email

Sekite mūsų naujienas