Chris Butler
UAB „PricewaterhouseCoopers“ vadovaujantysis partneris
(2009 04 30, „Bankai ir draudimas", „Verslo žinių“ priedas )
Ekonominė galia iš Vakarų vis labiau kelsis į Rytus, valstybės ims labiau reguliuoti finansų sektorių, Vakarų valstybės dėl recesijos pritrūks iš mokesčių surenkamų pajamų.
„PricewaterhouseCoopers“ leidinyje „Diena po rytojaus“ (angl. “The Day After Tomorrow“ ) prognozuojama, kad tradiciniai finansinių paslaugų teikimo modeliai iš esmės pasikeis. Jie prisitaikys prie naujos pasaulyje įsivyravusios tvarkos. Naujajai tvarkai bus būdingas vis spartėjantis ekonominės galios persikėlimas į Rytus, paprastesnė ir skaidresnė bankininkystės sistema. Pastaroji bus artimesnė bankininkystės modeliui.
Valstybė vis labiau kišis į ekonomiką, ir tai kels interesų konfliktus. Galime sulaukti griežtesnio reglamentavimo, tvarios plėtros verslo modelio, kuris padės išvengti finansinių institucijų bankroto ir užtikrins jų veiklą ateityje.
„PricewaterhouseCoopers“ pažymi, jog ši finansinė transformacija neturi precedento. Finansinei krizei gilėjant, darosi aišku tik tai, kad niekas nėra aišku. Todėl senieji veiklos būdai gali nebetikti ir galima spėti, kad finansų sektoriuje įvyks kardinalių pokyčių. Globalių rinkų tarpusavio priklausomumas, jų santykis su įvairiomis suinteresuotomis šalimis - valstybėmis, priežiūros institucijomis, įmonių vadovais ir akcininkais - dar labai pabrėžia būtinybę imtis veiksmų netikrumui pašalinti.
Kilus krizei antrinėje hipotekinių paskolų rinkoje atrodė, kad Lietuvą ir kitas Baltijos šalis šie sunkumai aplenks, nes šios šalys nėra glaudžiai susijusios su rizikingo turto segmentu Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Deja, nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis virto plataus masto finansų krize, o jos įtaka jaučiama vis stipriau ir stipriau. Globalios ekonomikos sąlygomis veikiančios įmonės ir bankai Baltijos šalyse dabar yra labai pažeidžiami.
Didžioji dalis Lietuvos bankų priklauso užsienio šalims, todėl bankai yra stiprūs ir turi pakankamo kapitalo, tačiau, kita vertus, Lietuvos Vyriausybė turi nedaug priemonių veikti jų veiklą. Vyriausybei tenka užsiimti tarptautine diplomatija, o tai sėkmės negarantuoja.
Panaši padėtis gali susiklostyti ir teisinio reguliavimo srityje, nes tarptautiniai finansų rinką reguliuojantys teisės aktai numato galių atėmimą iš šalių vyriausybių.
Persikelia į Rytus
Finansinės galios perkėlimas iš Vakarų į Rytus spartėja. Kilus kreditų krizei, sprogo nekilnojamojo turto kainų burbulas, kurį sukūrė investicijų srautai. Jie atsirado dėl makroekonominio disbalanso globalioje rinkoje, kurioje dominavo Jungtinės Amerikos Valstijos. Atsirandantis naujas pasaulio prekybos ir investicijų modelis labai skirsis nuo JAV finansine galia paremtos sistemos.
Pasaulyje atsiras keletas galios centrų, ir tai nebūtinai bus Vakarų pasaulio finansų centrai. Globalūs finansai visada sekė paskui savo klientą, todėl bankai atsiras ten, kur bus jų klientai.
Bankininkystės sektoriuje dalyvių bus mažiau, jų veikla bus griežčiau reglamentuojama, bus siūlomos universalios bankininkystės paslaugos. Šešėlinė bankų sistema išnyks. Bankai, kurių likvidumas labai priklausė nuo kapitalo rinkų, bus reorganizuoti. Šis naujosios klasikinės bankininkystės modelis bus paprastesnis, skaidresnis, jautriau reaguos į riziką.
Pelnai bus mažesni, tačiau pagal rizikos lygį pakoreguota kapitalo grąža labai nesumažės, kadangi atitinkamai sumažės rinkos portfelio rizika. Bankai išlaikys kreditavimo pajėgumus ir atsakingiau vertins informaciją apie klientą.
Reguliuos labiau
Valdžios institucijos turėtų labiau reguliuoti finansų sistemos veiklą. Tokį valstybės kišimąsi jau matome Jungtinėse Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje. Bus atidžiau stebima valstybės remiamų bankų veikla.
Valdžios atstovams pradėjus įsiklausyti į visuomenės nuomonę, ėmus taikyti griežtesnę bankų valdymo, mokesčių, dividendų politikos bei atlyginimų kontrolę, turėtų kilti ir daugiau konfliktų.
Finansų sektoriui suteikus didžiules finansinės paramos injekcijas, visuomenė tikisi, kad bankai pakeis savo politiką ir ims paisyti visuomenės, ne tik akcininkų interesų. Artimiausiu metu valdžios institucijos finansų sektoriuje atliks svarbų vaidmenį. Tai XXI amžiaus Naujojo sandorio versija – valstybė kuria kapitalo infrastruktūrą.
Sprendžia bendrai
Vien tik nacionaliniai teisės aktai nepadės pašalinti reguliavimo trūkumų. G20 šalys jau yra parengusios reguliavimo sistemos reformos veiksmų plano gaires. Nors vienos bendros reguliavimo institucijos įsteigimas gali sukelti interesų konfliktus, ši idėja turėtų būti rimtai svarstoma.
Visomis priemonėmis bus siekiama finansinio stabilumo, ir bet kokie veiksniai, kurie tam darys įtaką, bus vienaip ar kitaip reguliuojami. Reguliavimo institucijų kūrimo idėja nėra nauja, tačiau, įkūrus vadovaujančiąją pagrindinę instituciją, padėtis turėtų pagerėti. Reikėtų apsispręsti dėl tam tikro priežiūros institucijų tinklo, kuriam vadovautų stipri viena institucija. Pastarajai reikia suteikti įgaliojimus nurodinėti šalių priežiūros institucijoms.
Su didžiuliais sunkumais susidurs Vakarų šalių mokesčių sistemos, nes dėl recesijos ir sumažėjusių turto kainų mažės mokesčių įplaukos. Ilgainiui mokesčiai turės didėti. Atsižvelgiant į finansinių paslaugų svarbą išsivysčiusių šalių ekonomikoms, finansinį sektorių bus siekiama labiau apmokestinti. Valstybės, išgelbėjusios bankus nuo žlugimo, pareikalaus iš jų už tai atitinkamos dalies.
Kelia nerimą
Finansų institucijos turi liautis iškart reaguoti, jos turi siekti ilgalaikių tikslų, prisitaikyti prie tvarkos, kai gerbiami ir valstybių bei visuomenės interesai.
Būtina sukurti tvarios plėtros modelį, kad finansų institucijos galėtų toliau sėkmingai veikti. Dabar daugelis iš jų stengiasi tik išgyventi, o jų vadovai turėtų spręsti, kaip verslas plėtosis artimiausiais metais. Nerimą kelia tai, kad daugelis organizacijų nesprendžia kilusių problemų. Ateityje dėl to nukentės jų konkurencingumas.