Dėl PVM sumokėjimo teks atsakyti bendrai su partneriu

Lina Banytė-Surplienė, "PwC" Mokesčių ir teisės skyriaus projektų vadovė


Europos Komisijos 2013 m. paskelbtas tyrimas rodo, kad Lietuva yra tarp pirmaujančių Europos Sąjungoje pagal atotrūkį tarp surinkto PVM ir teoriškai apskaičiuotų PVM įplaukų į biudžetą. Lietuvoje atotrūkis siekia 4,4% nuo BVP, arba apie 5 mlrd. Lt. Teorinės įplaukos apskaičiuojamos nuo visų vartojimo pajamų, neatsižvelgiant į lengvatas. Rumunijoje šis rodiklis siekia 7,9%, Latvijoje ir Graikijoje – 4,7%. Bendras PVM atotrūkis ES siekia 1,5% nuo BVP. Todėl neatrodo keista, kad Finansų ministerija imasi priemonių sumažinti šiam atotrūkiui. Tuo labiau, kai ir PVM direktyva leidžia valstybėms narėms įteisinti solidariąją atsakomybę už PVM sumokėjimą. Tokia teise pasinaudojo 13 ES valstybių, tarp jų kaimynės Lenkija ir Latvija bei Europos Sąjungos naujokės Bulgarija bei Rumunija.

Finansų ministerijos parengtas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas siūlo, kad įmonės, kurios žinojo ar turėjo galimybę žinoti, kad apskaičiuotas PVM nebus sumokėtas į biudžetą, laikomos solidariai atsakingos už tokio PVM sumokėjimą. Tai reiškia, kad įmonės gali netekti teisės atskaityti pirkimo PVM, kai įsigyjamos prekės ar paslaugos iš sukčiaujančių pardavėjų. Šis įstatymo pakeitimas turėtų būti taikomas tik Lietuvoje tiekiamoms prekėms ar paslaugoms.

Sąžiningiems – našta

Jau dabar VMI bando praktiškai pritaikyti solidariąją atsakomybę ir tokiu atveju, kai prekės parduodamos į kitą ES valstybę narę. VMI neleidžia pardavėjui taikyti 0% PVM tarifo, jei pirkėjas elgėsi nesąžiningai ir nesumokėjo „atvirkštinio“ PVM savo valstybėje. Anot projekto rengėjų, šiuo metu su nesąžiningais PVM mokėtojais susijusios įmonės neatsako už tyčinius verslo partnerio veiksmus. Lietuvos teismų praktika šiuo klausimu nevienareikšmė, ji skirtingai aiškina mokesčio administratoriaus teisę taikyti solidariąją atsakomybę.

Tačiau kyla klausimas, kokiais kriterijais vadovaujantis mokesčių administratorius nustatys, kad įmonė „žinojo ar turėjo galimybę žinoti“, kad jų verslo partneriai veikia nesąžiningai. Iki šiol mokesčių administratorius dažnai elgėsi agresyviai.

Pavyzdžiui, tiekiant prekes į kitą valstybę narę sąžiningoms įmonėms nepakanka įrodyti, kad prekės išgabentos iš Lietuvos ir kad jos parduotos PVM mokėtojui. Mokesčių administratorius reikalauja, kad įmonė išnaudotų visas turimas galimybes ir imtųsi papildomų veiksmų, siekdama įsitikinti verslo partnerių patikimumu. Kaip tai padaryti, išsamiai aprašoma VMI atnaujintose Būsimų verslo partnerių patikimumo patikrinimo rekomendacijose. Šiose rekomendacijose išvardyta nemažai pasiūlymų įmonėms: kaip surinkti informaciją apie būsimą verslo partnerį, kaip ją patikrinti ir įvertinti.

Šis PVM įstatymo pakeitimas virstų papildoma administracine našta sąžiningai veikiančioms įmonėms. Joms reikėtų ypač atidžiai tikrinti būsimus verslo partnerius. Minėtas VMI rekomendacijas sunku įgyvendinti arba tai labai daug kainuotų įmonei. Pavyzdžiui, susitikti su verslo partneriu, kaip siūloma rekomendacijomis, gali būti sudėtinga, jeigu didžioji dalis verslo partnerių – užsieniečiai. Tačiau įdėjus nepakankamai pastangų tikrinant verslo partnerį, mokesčių administratorius gali teigti, kad įmonė „turėjo galimybę žinoti apie nesąžiningą PVM mokėtoją. Tokiu atveju sąžininga įmonė taptų solidariai atsakinga už nesumokėtą PVM.

Rekomendacijose pabrėžiama, kad įmonės turima PVM sąskaita faktūra neužtikrina teisės į PVM atskaitą ir sąnaudų pripažinimo, jei įrodymų visuma leidžia teigti, kad sandoris neįvyko arba jo turinys ne toks, kokį rodo dokumentai. Taigi jeigu įmonė prieš sudarydama sandorį nepakankamai patikrino verslo partnerį, mokesčių administratorius gali teigti, jog sandorio turinys ne toks. Dėl to gali būti užginčyta teisė į PVM atskaitą.

Net jei įmonė surenka rekomenduojamus dokumentus, VMI gali teigti, kad įmonė viską darė formaliai. Jeigu žinoma, kad kita sandorio šalis PVM nesumokėjo, VMI bando papildomai apmokestinti veikiančią įmonę. Juk iš dingusios įmonės išsireikalauti PVM yra sudėtinga.

 

Informacijos surinkimas Informacijos patikrinimas Informacijos įvertinimas

Rekomenduojama:

- paprašyti, kad verslo partneris pateiktų raštišką komercinį pasiūlymą (su sutarties objektu, komercinėmis sąlygomis, veiklos vykdymo adresu, bankų sąskaitų rekvizitais, įgaliotais asmenimis ir kt.);

- paprašyti prisistatymo laiško (su pagrindine informacija apie verslo partnerį ir jo vykdomą veiklą, atstovaujančio asmens rekvizitais ir kontaktiniais duomenimis);

- susirinkti registravimo pažymėjimą, PVM mokėtojo registravimo pažymėjimą, turimų leidimų, licencijų kopijas;

- išsiųsti laišką paštu ar faksu ir jame paprašyti patikslinti būsimo sandorio sąlygas;

- paskambinti nurodytais telefonais;

- apsilankyti verslo partnerio buveinėje, kad galima būtų nustatyti, ar jis realiai vykdo veiklą;

- susitikti su įgaliotu asmeniu, paprašyti asmens tapatybės dokumentų, pasidaryti jų kopijas;

- ieškoti papildomos informacijos internete, reklaminiuose kataloguose;

- jei partneris užsienietis – galima kreiptis į ambasadas, konsulines įstaigas, prekybą skatinančias organizacijas.

Šaltiniai:

- duomenys Juridinių asmenų registre ir Lietuvos mokesčių mokėtojų registre (VMI interneto svetainėje);

- sąrašas įmonių, kurioms duotas mokesčių administratoriaus nurodymą atsiskaityti negrynaisiais pinigais, nesąžiningai savo mokestines prievoles vykdžiusių asmenų sąrašas ir kt. sąrašai (VMI interneto svetainėje);

- ES valstybių narių PVM kodų patikrinimas (Europos Komisijos interneto svetainėje);

- ES valstybių narių teritorijoje registruotų akcizais apmokestinamųjų prekių savininkų, sandėlių ir registruotų gavėjų akcizų identifikacinius numerius (Europos Komisijos interneto svetainėje);

- kitų valstybių mokesčių mokėtojų identifikaciniai duomenys (Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje);

- juridinio asmens teisinis statusas, pateikti dokumentai ir kt. (Juridinių asmenų registre);

- licencijos, leidimai, sertifikatai (išdavusių institucijų interneto svetainėse);

- informacija apie bankrutuojančius juridinius asmenis (Įmonių bankroto valdymo departamento interneto svetainėje);

- krovinių gabenimo licencijos (Valstybinės kelių transporto inspekcijos interneto svetainėje);

- atestuotos statybos įmonės ir specialistai (Statybos produkcijos sertifikavimo centro internetinėje svetainėje); ir kt.

Reikėtų atkreipti dėmesį į:

- ar vietoj buveinės adreso nėra nurodytas pašto dėžutės adresas ar kitas įtartinas adresas;

- nenurodyti konkretūs įmonių darbuotojų kontaktai ryšiams palaikyti (nurodomas tik vardas);

- nepateikta informacija apie sąskaitas banke ar pageidaujami atsiskaitymai per trečiuosius asmenis, grynaisiais ar kitais įtartinais būdais;

- nei viename derybų etape nepavyko susitikti su įmonės vadovu ar savininku;

- susitikus su partneriu nepavyko nustatyti jo tapatybės ir įgaliojimų;

- įmonė įsisteigusi „mokesčių rojuose“;

- ar verslo partneris vykdo veiklą atitinkamoje srityje;

- ar sandoris vienkartinis, ar užmezgami ilgalaikiai santykiai;

- ar nekelia įtarimų siūloma kaina (ar ne per aukšta, ne per žema);

- ar žinomas tikrasis paslaugų teikėjas;

- ar žinoma prekių kilmė;

- ar tie patys asmenys anksčiau nedirbo bankrutavusiose įmonėse;

- ar verslo partneris turi pakankamai žinių apie atitinkamą verslo sritį;

- prekių pakrovimo ir pristatymo vietos ir sąlygos, kitos vežimo aplinkybės;

- ar partneris yra iš anksto pasirinkęs savo vežėjus, ar vežėjai turi atitinkamas licencijas ir kt.