Apie bitkoinų įdarbinimą versle - teisininko akimis

Mantas Juška, UAB "PricewaterhouseCoopers" teisininkas

 

Šiuo metu visame pasaulyje ypač išpopuliarėjusi virtuali atsiskaitymo priemonė – bitkoinai (bitcoin) – pamažu atranda savo vietą ir Lietuvoje. 

Bitkoinai – tai 2009 m. nežinomų asmenų sukurta elektroninė kriptografinė valiuta, kuri gali būti anonimiškai persiunčiama iš vienos elektroninės piniginės į kitą be bankų įsikišimo. Elektroninės valiutos (be bitkoinų, jų šiai dienai yra priskaičiuojama apie 60) iš esmės yra naudojamos dviem tikslams – kaip investicija siekiant uždirbti iš šios valiutos vertės svyravimų, ir kaip papildoma atsiskaitymo priemonė atsiskaityti tiekėjams už suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

Bitkoinai išaugo tik iš entuziastų palaikomos virtualios valiutos rėmų ir vis dažniau atsiduria pasaulio žiniasklaidos dėmesio centre, tačiau vis dar trūksta teisinio šios valiutos vertinimo.

Auksu "Nr.2" netaps...

Šiuo metu dar anksti pasakyti, ar p2p (angl. peer-to-peer) sistemos veikimo principais veikianti Bitcoin virtualioji valiuta kada nors galėtų tapti rimtesne investicine alternatyva tokiems pripažintiems investiciniams vienetams kaip, pvz., auksas. 

Daug aplinkybių rodo, kad bitkoinai turi mažai šansų tapti ilgalaike investicine alternatyva. Vien labai trumpa bitkoinų egzistavimo trukmė  – pirmieji bitkoinai pirmą kartą pasirodė 2009 m. sausio mėn. - verčia abejoti jų patikimumu. 

Galimos patikimos investicijos patrauklumą mažina taip pat ir ypač dideli bitkoinų vertės svyravimai, pvz., 2013 m. pradžioje vieno bitkoino vertė svyravo apie 13 JAV dolerių, 2013 m. lapkričio 30 d. vieno bitkoino vertė viršijo 1 200 JAV dolerių, o 2013 m. pabaigoje siekė jau tik 800 JAV dolerių. 

Galų gale, spekuliavimų bitkoinais nereguliuoja jokia vyriausybinė organizacija, todėl jų vertė iš esmės yra pagrįsta tik jų naudotojų pasitikėjimu šia virtualia valiuta, išbraukia bitkoinus iš galimų stabilių ilgalaikių investicijų sąrašo. 

Dėl minėtų aplinkybių kaip investiciją bitkoinus turėtų įsigyti tik šios srities profesionalai, arba žmonės, susitaikantys su rizika prarasti visas investuotas lėšas.

...bet patrauklu atsiskaitymams

Šiandien įdomesnė yra galimybė naudoti bitkoinus kaip atsiskaitymo priemonę už kasdienines prekes, paslaugas ar darbus. Kai kurie verslininkai Lietuvoje jau šiuo metu suteikia galimybę savo klientams atsiskaityti šia valiuta. 

Pavyzdžiui, tokią galimybę savo klientams suteikia taksi bendrovė „JazzExpress“, atsiskaitymus bitkoinais priima ir UAB „Duomenų centras“, bitkonais internete galima atsiskaityti ir už daug kitų įvairių prekių ar paslaugų. 

Jeigu norite už gautas paslaugas atsiskaityti vietoje, jums reikės tik išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio, specialios bitkoinų atsiskaitymo programėlės, ir žinoma, turėti įsigijus pačių bitkoinų. Atsiskaitymas vyksta nuskaitant QR kodą. 

Jeigu norite atsiskaityti už prekes, perkamas internete, jums reikės įsidiegti savo kompiuteryje elektroninę bitkoinų piniginę. Kiekviena piniginė turi savo „adresą“, kuris reikalingas, siekiant persiųsti bitkoinus tinkamam asmeniui. 

Pačių piniginių skaičius yra neribojamas, t.y. vienas asmuo gali turėti nors ir 100 tokių piniginių. Norint atlikti pavedimą, tereikės atitinkamame langelyje įrašyti kitos piniginės adresą, ir bitkoinai netrukus bus pervesti. Visus atliekamus pavedimus tikrina visame pasaulyje p2p principu veikiantys kompiuteriai, vadinamieji „kasėjai“. „Kasėjai“ užtikrina, kad bitkoinai nebūtų klastojami, o už šį darbą jie gauna dalį naujai išleidžiamų bitkoinų. Tokiu principu į rinką pamažu yra įliejama vis daugiau šios virtualios valiutos, tačiau yra užprogramuota, kad maksimalus bitkoinų kiekis rinkoje niekada neviršys 21 milijono vienetų.  

Atsiskaityti bitkoinais yra ir daug greičiau, ir paprasčiau, ir kur kas pigiau nei naudojantis įprastomis bankų ar kitų mokėjimo įstaigų, tokių kaip "Paypal", paslaugomis. Tačiau ar toks atsiskaitymo būdas išpopuliarės, priklauso nuo to, kaip bus suvaldytos kai kurios rizikos, susijusios su šia valiuta.

Įstatymais nepripažinta

Virtualios valiutos pagal esamą teisinį reguliavimą nepatenka tarp reguliuojamų atsiskaitymo priemonių, t.y. jos nėra laikomos pinigais Lietuvoje. 

Pagal Pinigų įstatymą teisėta atsiskaitymo priemonė yra laikomas Lietuvos banko išleisti piniginiai vienetai – litai. Vadovaujantis užsienio valiutos įstatymu mokėjimams šalių susitarimu ir atsiskaitymams negrynaisiais pinigais Lietuvoje gali būti naudojamos ir užsienio valiutos, o eurai – ir grynaisiais pinigais. 

Analizuojant Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nuostatas, galima teigti, kad valiuta gali būti tik valstybių išleistos atsiskaitymo priemonės. Kadangi bitkoinai nebuvo išleisti nei Lietuvos, nei kito užsienio valstybės centrinio banko, jie nebūtų laikomi teisėta atsiskaitymo priemonė Lietuvoje pagal minėtus įstatymus.

Savo esme bitkoinai yra artimiausi elektroniniams pinigams. Jie yra laikomi elektroninėse laikmenose, skirti mokėjimo operacijoms atlikti ir yra priimami (sąlyginai) asmenų, kurie nėra tų elektroninių pinigų leidėjai. 

Visgi elektroninius pinigus pagal Elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymą gali leisti tik bendrovė, turinti elektroninių pinigų įstaigos licenciją, kurią išduoda Lietuvos bankas. Todėl elektroninės valiutos tokios kaip bitkoinai pagal Lietuvos įstatymus negali būti laikomos ir elektroniniais pinigais.

Daug neapibrėžtumo

Tendencijos rodo, kad didesnė dalis Vakarų valstybių yra linkusi pripažinti virtualias valiutas teisėta atsiskaitymo priemone, kuriai yra taikomi analogiški įprastoms valiutos mokesčiai bei atitinkama priežiūra. Tikėtina, kad atsižvelgiant į kitų valstybių praktiką, panašiai bitkoinų statusas turėtų būti reglamentuotas ir Lietuvoje. 

Visgi šiuo metu yra visiškai neaišku, kaip būtų kvalifikuojami teisiniai santykiai, jeigu, pavyzdžiui, vartotojas už bitkoinus įsigytų daiktą, kuris būtų nekokybiškas. Kiltų klausimas, kokia sutartis buvo sudaryta. Atsižvelgiant į tai, kad bikoinai Lietuvoje nėra teisėta atsiskaitymo priemonė galbūt tai būtų ne pirkimo-pardavimo, o mainų sutartis. 

Nuo tokios sutarties teisinio kvalifikavimo, priklausytų ir daugelis kitų svarbių aspektų, pavyzdžiui, daikto grąžinimo teisė, parduotam daiktui suteikiamos garantijos trukmė ir pan. Dėl tokio neapibrėžtumo įsigyjant prekes ar paslaugas už bitkoinus derėtų visas sąlygas detaliai numatyti sutartyje.

Galimas teisinis reglamentavimas priklauso ir nuo jūsų santykio su bitkoinais. Jeigu jūs bitkoinus naudosite tik kaip atsiskaitymo priemonę už įsigytas prekes ar paslaugas, jokios atsakomybės už tokią veiklą jums iškilti neturėtų, kadangi jūs nevykdote jokios ūkinės veiklos. 

Kita vertus, jeigu jūsų verslas bus susijęs su bitkoinų ar kitos virtualios pirkimu ir pardavimu, tokia veiklai galimai reikėtų, pavyzdžiui, mokėjimo įstaigos licencijos ar kitokio leidimo iš priežiūros institucijos, o už kurio neturėjimą gali grėsti atitinkamos sankcijos. 

Pavyzdžiui, už elektroninių pinigų leidimą neturint tam licencijos, priežiūros institucija gali skirti baudą, siekiančią iki 2 proc. neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkio per pastaruosius 6 mėnesius. Palyginimui: 2013 m. III ketvirtį Lietuvoje dviejų licencijas turinčių elektroninių pinigų įstaigų neapmokėtas elektroninių pinigų vidurkis sudarė 11,7 mln. litų (Lietuvos banko informacija). 

Nors dabartinė bitkoinų rinka Lietuvoje ir toli gražu dar negali pasigirti didelėmis apyvartomis, tačiau atsižvelgiant į sparčią plėtrą tikėtinas baudų dydis gali pasiekti įspūdingas sumas.  

Techninės problemos

Tai, kad nėra jokio reguliavimo, gali lemti tai, kad atsiskaitant už prekes ar paslaugas bitkoinais bus sunkiau įrodyti kainos sumokėjimo faktą ir sugrąžinti sumokėtus bitkoinus, jeigu negavote tinkamos prekės ar paslaugos. 

Be to, praktiškai būtų labai sudėtinga susigražinti per klaidą pervestus bitkoinus iš savo elektroninės piniginės, priešingai nei atlikus tokius mokėjimus per įprastas atsiskaitymo sistemas.

Galiausiai verslininkai nėra įpareigoti priimti atsiskaitymus virtualiomis valiutomis, todėl toks atsiskaitymo būdas bet kada gali būti nutrauktas vienašališku paslaugų teikėjo sprendimu. Teisinio reguliavimo nebuvimas lemia ir daugiau tikėtinų rizikų. Šalių vyriausybėms nusprendus reguliuoti atsiskaitymus bitkoinais, (pvz., juos uždraudus, kaip kad neseniai nusprendė Kinija), šios valiutos vertė gali stipriai nukristi, nes bus apribota teritorija, kurioje galima atsiskaityti tokia valiuta.

Kol kas neįmanoma prognozuoti, ar bitkoinų burbulas subliukš taip pat staiga, kaip ir prasidėjęs. Panašu, kad iki tikros valiutos, kurią pripažintų didžioji dalis pasaulio valstybių, bitkoinas „neišaugs“, tačiau naujos technologijų galimybės neabejotinai įneš pasikeitimų pinigų persiuntimo sferoje. Neišvengiamai turės keistis ir esama teisinė bazė – daugėjant sandorių naudojant virtualias valiutas, tik laiko klausimas, kada prasidės ir pirmieji teisiniai ginčai.    

Kokią riziką kelia bitkoinai?

Šiuo metu pačiam „išsikasti“ bitkoinus su paprastu asmeniniu kompiuteriu yra beveik neįmanoma, todėl pagrindinis būdas įsigyti bitkoinų yra per specialias platformas, užsiimančias tokia veikla. Šiuo atveju rizikos taip pat atsiranda dėl visiško kontrolės nebuvimo. Yra žinomas ne vienas atvejis, kai asmenys prarado savo turimus bitkoinus įvykus sistemos avarijai ir išsijungus tokioms platformos (kas ypač yra būdinga mažesnėms bitkoinų keitimo platformoms) arba dėl trečiųjų asmenų išpuolių. Šiuo metu, įvykus tokiam įvykiui, vartotojai neturi jokios apsaugos ir netenka visų platformoje laikytų bitkoinų. Europos bankininkystės institucija (EBI), kuri yra nepriklausoma ES institucija, užtikrinanti rizikos ribojimą reguliavimą ir priežiūrą Europos bankininkystės sektoriuje, taip pat pabrėžia, jog naudojantis bitkoinais keitimų platformomis, yra ir daugiau rizikos faktorių. Tokios  įstaigos nėra kredito įstaigos, ir juose laikomi bitkoinai, pavyzdžiui, nėra apdrausti kaip bankuose laikomi indėliai ar apsaugoti kitomis priemonėmis.

Bitkoinai yra saugomi vadinamosiose elektroninėse piniginėse, esančiose asmeniniame kompiuteryje, planšetiniame kompiuteryje arba telefone. Nors tokios piniginės yra apsaugotos tik jo savininkui žinomu slaptažodžiu, tačiau jos visiškai saugios nuo neteisėtų įsilaužimų ir vagysčių. Šiuo metu yra žinomas ne vienas tokios vagystės atvejis, o bitkoinai yra pavagiami ne tik iš asmeninių asmenų piniginių, bet ir iš įmonių sąskaitų, kuriose buvo saugomi bitkoinai. EBI įspėja, kad nuostoliai šiuo metu dėl tokios nelegalios veiklos gali siekti šimtus milijonų litų, o tikimybė atgauti pavogtus bitkoinai yra nedidelė. Prarasti savo elektroninėje piniginėje laikomus elektroninius pinigus galite ir jeigu tiesiog pamiršite jos slaptažodį – Bitcoin sistema nesuteikia jokių galimybių atkurti prarastą slaptažodį. Nuostoliai dėl pamirštų slaptažodžių šiuo metu taip jau gali siekti milijonines sumas.

Pinigų plovimo rizika

Nors visi atsiskaitymai virtualiomis valiutomis yra vieši, tačiau sandorio šalys dažniausiai išlieka anonimiškos. Faktiškai yra labai sudėtinga nustatyti asmenų, perkančių/parduodančių prekes virtualioje erdvėje ir atsiskaitymui naudojančių virtualias valiutas, tapatybę, todėl šias valiutas ypač pamėgo nelegalia veikla užsiimantys asmenys, pvz., narkotikų prekyba arba pinigų plovimu. Bitkoinai kaip pagrindinė atsiskaitymo priemonė buvo naudojama ir dabar jau uždarytoje liūdnai pagarsėjusiose svetainėje SilkRoad, kurioje už bitkoinus buvo galima įsigyti narkotikų. Bitkoinų sąsajos su kriminaliniu pasauliu ne tik stipriai kenkia šios valiutos reputacijai ir atbaido dalį verslininkų, bet taip pat gali nulemti ir kai kurių bitkoinų platformų uždarymą, įskaitant ir juose saugomas sąskaitas su jūsų bitkoinais.

Mokestinės rizikos

Atsižvelgiant į tai, kad atsiskaitymai bitkoinais nėra reglamentuoti, kyla sunkumų vertinant juos mokesčių tikslais. Visų pirma nėra aišku, ar operacijos su bitkoinais, kai siekiama gauti pelno iš jų vertės kitimo, turėtų būti laikomos sandoriais dėl prekybos valiuta, ar turtu. Kadangi bitkoinai savo esme laikomi valiuta, prekyba jais, remiantis VMI prie FM nuomone dėl prekybos valiuta, galėtų būti laikomi individualia veikla, kuriai turėtų būti taikomos Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatos.

Be kita ko, Gyventojų pajamų mokesčio objektu laikomos pajamos, kurių šaltinis yra Lietuvoje ir ne Lietuvoje, todėl veikla, už kurią kaip atlygis gaunami bitkoinai (pvz. „išsikasimas“, kt.), galėtų būti laikoma apmokestinama kaip individualios veiklos pajamos. Be to, tokia veikla galėtų būti laikoma paslaugų teikimu už atlygį, kuri yra PVM objektas. Tuo atveju, jei būtų viršyta 155 tūkst. Lt gautų pajamų riba, kiltų klausimas dėl prievolės registruotis PVM mokėtoju bei kaip turėtų būti įforminami sandoriai, už kuriuos atsiskaitoma bitkoinais.

Kol kas mokesčių administratorius nėra išreiškęs savo nuomonės dėl su bitkoinais vykstančių sandorių, tačiau reglamentavimo ar oficialios nuomonės nebuvimas nereiškia, kad šiuo metu bitkoinais besižavintys asmenys negali sulaukti mokestinių pasekmių.

Kaip bitkoinus reglamentuoja kitos šalys?

  • Jungtinės valstijos. bitkoinai šiuo metu JAV yra ypač paplitę, šios valiutos teisinis statusas priklauso nuo atskirų valstijų įstatymų leidėjo požiūrio. JAV Niujorko valstija pasiūlė suteikti „bitlicencijas“ verslo subjektams, užsiimantiems bitkoinų prekyba. Jau netrukus bus pirmieji svarstymai dėl tokių licencijų suteikimo. 
    JAV Kalifornijos valstijos požiūris kol kas yra labiau neigiamas. 2013 m. gegužę Kalifornijos finansų sistemos prižiūrėtojas su bitkoinais susijusiai organizacijai išsiuntė įspėjimą, kad prekyba bitkoinais gali būti pripažinta licencijuojama veikla, o už tokios veiklos vykdymą be licencijos gali grėsti baudos arba net laisvės atėmimo bausmės.
  • Vokietija. Ši šalis Europoje yra viena labiausiai pažengusių valstybių bitkoinų reglamentavimo srityje. Vokietijoje bitkoinai yra laikomi privačiais pinigais. Tai reiškia, kad sandoriams su bitkoinams bus taikomas iš esmės tos pačios taisyklės, kaip ir atsiskaitant eurais, t.y. bus taikomi pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai.  
  • Švedija. Švedijos finansų prižiūrėtojas bitkoinus taip pat laiko atsiskaitymo priemone, o jais prekiaujančios platformos privalo registruotis kaip ir kitos analogiškas paslaugas teikiančios bendrovės.
  • Jungtinė Karalystė. Šios valstybės priežiūros institucija šiuo metu neketina taikyti jokios priežiūros asmenims, prekiaujantiems bitkoinais, tačiau tokia pozicija gali pasikeisti, atsižvelgiant į šios virtualiosios valiutos paplitimą. 
  • Lenkija. Mūsų kaimyninė šalis pripažįsta, kad bitkoinai nėra draudžiami, tačiau dar nesiryžta jų pripažinti teisėta atsiskaitymo priemone.