Kiek kainuoja korupcija viešuosiuose pirkimuose?

Audrius Cesiulis
UAB „PricewaterhouseCoopers“
Konsultacijų skyriaus direktorius

Novatoriškas tyrimas, pagrįstas tiesioginiu dėl korupcijos ES viešuosiuose pirkimuose patiriamų faktinių nuostolių įvertinimo metodu

 „PwC“, kartu su Ecorys ir Utrechto universitetu, atliko tyrimą „Korupcijos viešuosiuose pirkimuose Europos Sąjungoje identifikavimas ir mažinimas“ (angl. Identifying and Reducing Corruption in Public Procurement in the EU), kuriame pirmą kartą pateikiamas objektyviais duomenimis pagrįstas dėl korupcijos patiriamų nuostolių įvertinimas ES viešuosiuose pirkimuose bei ES paramą gaunančiose srityse. Tyrimas buvo atliktas Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (angl. OLAF - The Anti-Fraud Office of the European Commission) užsakymu. Tyrimo tikslas buvo geriau suprasti korupcijos viešuosiuose pirkimuose mastą ir tipus. Tyrimo atlikimą paskatino tai, kad Europos Sąjunga paskelbė viešuosius pirkimus kritine ir prioritetine sritimi kovoje su korupcija. Tai vargu ar stebina, įvertinant didžiulę viešųjų pirkimų ekonominę svarbą.

Remiantis 2010 m. Europos Sąjungos oficialiojo leidinio duomenimis, vyriausybinės organizacijos, viešojo sektoriaus ir viešųjų paslaugų įmonės ir įstaigos Europoje išleido 2,406 mlrd. eurų darbams, prekėms ir paslaugoms įsigyti viešųjų pirkimų būdu, o tai sudaro 20% ES BVP. Žinoma, ne visos viešojo sektoriaus išlaidos yra reglamentuojamos viešųjų pirkimų reglamentų, bet remiantis Europos viešųjų pirkimų konkursų elektroninės sistemos (angl. Tender Electronic Daily - TED) duomenimis, 2010 metais 447 mlrd., arba 19% visų viešojo sektoriaus lėšų buvo skirta sutartims, kurioms minėtų reglamentų nuostatos yra privalomos.

Tyrimo rezultatai buvo paskelbti Europos Parlamento konferencijoje spalio 1 d. Vienas iš šios konferencijos pranešėjų komisaras Algirdas Šemeta, atsakingas už mokesčius ir muitų sąjungą, statistiką, auditą ir kovą su sukčiavimu, sveikino atlikus tokią nuodugnią analizę ir pareiškė: „ Tyrimas įvardijo skaičiais, ką mes jau seniai žinojome ir vertinome kaip grėsmę viešiesiems finansams, ir patvirtino, kad jei viešojo pirkimo metu nustatomos korupcijos apraiškos, žala visuomenei žymiai padidėja“.

Novatoriškas tyrimo metodas

TED duomenų bazė suteikė pagrindinius duomenis tyrimui, kuris pagrįstai gali būti vadinamas novatorišku: naujai sukurto tyrimo metodo dėka pirmą kartą buvo įmanoma kiekybiškai įvertinti tiesioginę žalą, patirtą dėl korupcijos ES viešuosiuose pirkimuose, remiantis konkrečiais skaičiais ir faktais. Pradiniai eksperimentiniai tyrimai taikant šį metodą buvo atlikti 8-iose ES šalyse narėse (Prancūzijoje, Vengrijoje, Italijoje, Lietuvoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Rumunijoje ir Ispanijoje) ir 5-iuose skirtinguose ekonomikos sektoriuose.

Rudy Hoskens, „PwC“ pažeidimų tyrimo paslaugų partneris, teigia, kad: „Atlikę 96-ių įrodytų ir įtariamų korupcijos atvejų kruopščią analizę ir palyginimą, mes jau galėjome nustatyti 14 rodiklių, kurių deriniai patikimai atskleidžia padidėjusios korupcijos riziką. Taikant šiuos rodiklius atsitiktine tvarka pasirinktoms viešųjų pirkimų procedūroms tam tikruose sektoriuose ar produktų kategorijose, buvo įmanoma aptikti korupcijos ženklus ir įvertinti jų finansinį poveikį.

Korupcija: milžiniškas viešųjų finansų eikvojimas

Tyrime korupcija yra apibrėžiama kaip piktnaudžiavimas valdžia siekiant asmeninės naudos. Tyrime buvo atsižvelgiama tik į tiesioginį finansinį poveikį nacionaliniams ir (arba) ES viešųjų pirkimų biudžetams. Aštuoniose šalyse ir penkiuose sektoriuose, kurie pateko į šį tyrimą, 2010 metų tiesioginiai nuostoliai dėl korupcijos viešųjų pirkimų konkursuose sudarė nuo 1,4 mlrd. eurų iki 2,7 mlrd. eurų (nuo 2,9% iki 4,4% visos sumos, kuri buvo išleista viešiesiems pirkimams). Rudy Hoskens priduria: „Mūsų tirtais įrodytais korupcijos atvejais ir taip vadinamaisiais „pilkaisiais atvejais“ (kuriuose korupcija nebuvo įrodyta, bet jie turėjo korupcijos požymių), tiesioginis poveikis viešiesiems finansams buvo lygus 18% visos minėtų projektų biudžeto sumos, iš kurių 13% neabejotinai priskirtini korupcijai. Mes taip pat nustatėme, kad santykinai projektų biudžetai nukenčia labiau mažesniuose projektuose, bet, be abejonės, absoliutine išraiška nuostoliai žymiai didesni dideliuose projektuose.“

Santykiniais vertinimais, tiesioginiai finansiniai nuostoliai dėl korupcijos viešuosiuose pirkimuose yra didžiausi švietimo ir mokymo programose (nuostoliai sudaro 44% atitinkamo projekto biudžeto sumos), toliau seka miesto plėtros ir komunalinių paslaugų objektų statybos projektai (29%), geležinkelių ir kelių infrastruktūros (20%), vandens valymo ir atliekų tvarkymo (16%), tyrimų ir plėtros projektai (5%). Tyrimas parodė, kad korupcijos rizika buvo didžiausia viešųjų pirkimų konkursuose, susijusiuose su darbuotojų mokymu ir švietimu (23-28%) ir nuotekų tvarkymo darbų projektuose (22-27%).

Korupcijos tipai

96-iuose tirtuose korupcijos atvejuose tyrėjai nustatė šiuos korupcijos tipus:

  • Konkurso imitavimas: slaptas ar išankstinis susitarimas tarp konkurso dalyvių, kad sutartį sudarys vienas iš dalyvių.
  • Nelegalus (procentinis) mokestis: kai valstybės tarnautojai prašo ar yra linkę paimti bet kokios rūšies kyšį.
  • Interesų konfliktai: kai valstybės tarnautojai turi asmeninių interesų įmonėje, kuri laimi konkursą.
  • Kita: šitam tipui priskiriami atvejai dėl tyčinio neūkiškumo ar kompetencijos stokos, kai valstybės tarnautojai netinkamai prižiūri ar taiko oficialias procedūras ir (arba) toleruoja arba ignoruoja bet kokį tyčinį konkurso dalyvio neūkiškumą.

Matyti reiškia tikėti

Anot Audriaus Cesiulio, UAB „PricewaterhouseCoopers“ konsultacijų skyriaus direktoriaus, „viešuosiuose pirkimuose vis dar yra sričių, kurios yra mažiau skaidrios. Būtent tai, kas vyksta prieš konkurso paskelbimą. Tačiau tyrimas neabejotinai pasirodė esąs vertingas, nes mes sukūrėme tyrimo metodą, kurio dėka pirmą kartą įmanoma nustatyti korupcijos riziką ir jos poveikį viešiesiems finansams. Visgi, kuo daugiau duomenų sukaupsime ir kuo labiau išplėsime tyrimą į kitas šalis ir sektorius, tuo geriau galėsime nustatyti, kokia yra tolesnė korupcinių veiksmų eiga. Tai kritiškai svarbu, nes tai padės nustatyti, kurios priemonės yra efektyvios kovoje su korupcija, o kurios ne.“

Vis dėlto, tyrimo dėka jau galima identifikuoti keletą priemonių, kurios galėtų turėti teigiamą poveikį ir prisidėtų prie korupcijos viešuosiuose pirkimuose prevencijos ir atskleidimo:

  • Nepriklausomi auditai ir vertinimai, atliekami vadovaujantis ES standartais;
  • Maksimalus skaidrumas  viso viešojo pirkimo proceso metu;
  • Administracinių duomenų apie viešojo pirkimo sutartis, dalyvius, projektus ir rangovus kaupimas ir saugojimas, siekiant pagerinti patikrinimą, nagrinėjimą ir analizę;
  • Efektyvi rangovų ir naudos gavėjų atranka;
  • Technologijų, padedančių identifikuoti korupcijos požymius, diegimas ir plėtojimas, pavyzdžiui, tyrime naudoti įspėjamieji ženklai, kurie padeda efektyviau nustatyti korupciją ir sumažinti jos poveikį;
  • Korupcijos rizikos valdymo procedūrų taikymas rangovams, subrangovams ir kitoms sutarties vykdyme dalyvaujančioms šalims;
  • Specialių įgūdžių turintys ir tinkamai pasirengę valstybės tarnautojai, galintys keistis patirtimi apie viešųjų pirkimų procedūras su savo kolegomis kitose šalyse narėse.

 

Daugiau apie tyrimą galite sužinoti čia:
http://www.pwc.be/en/press/2013/2013-10-07-eu-public-procurement.jhtml