Naudotų automobilių bei susijusių paslaugų apmokestinimas PVM
Ramūnas RiazanskisUAB „PricewaterhouseCoopers“ vyresnysis mokesčių konsultantas
Martynas Bagdonas
UAB „PricewaterhouseCoopers“ mokesčių konsultantas
(2010 m. Nr.3 „Apskaitos ir mokesčių apžvalga")
Lietuvoje vis dar yra populiari naudotų automobilių prekyba, kurios apmokestinimas PVM yra specifiškas. Gyventojas ar įmonė, dėl dvejopo prekybos naudotais automobiliais apmokestinimo, turi pasirinkti, kuris apmokestinimo būdas jam yra patogesnis, be to, jis turi žinoti visas su prekyba susijusias PVM taisykles.
PVM įstatymo prasme naudotu automobiliu laikomas toks automobilis, kuris buvo parduotas daugiau kaip prieš 6 mėnesius nuo eksploatavimo pradžios ir automobilio rida didesnė nei 6000 km. Svarbu žinoti, kad turi būti tenkinamos abi sąlygos.
Maržos schemos taikymas
Remiantis PVM įstatymu, PVM mokėtojas gali pasirinkti skaičiuoti automobilių pardavimo PVM nuo tiekiamų automobilių maržos (teigiamo skirtumo tarp to paties automobilio pirkimo ir pardavimo kainos). Tačiau toks pasirinkimas galimas tik tuomet, kai PVM mokėtojas nuolat verčiasi automobilių prekyba ir šie automobiliai buvo įsigyti Lietuvoje be PVM arba įsigyjamas automobilis iš kitos ES valstybės narės, kai pardavėjas pritaiko analogišką maržos schemą.
Lietuvoje automobilių įsigijimas be PVM galimas juos pirkus iš ne PVM mokėtojo (nedidelės įmonės, gyventojo) arba iš įmonės, kuri remdamasi PVM įstatymo 62 str. 2 d. to automobilio pirkimo PVM nebuvo įtraukusi į atskaitą (t.y. tas automobilis nebuvo skirtas tolesniam tiekimui ar nuomojimui).
Svarbu paminėti, kad automobilių pardavėjas gali taikyti maržos schemą, kai automobilis įsigyjamas iš ES valstybės narės tik tuo atveju, kai ES pardavėjas pritaiko analogišką maržos schemą (pirkimo sąskaitoje pateikta bendra nuoroda į 2006/112/EB Direktyvos 326-332 str. ar į vietinio įstatymo atitinkamus straipsnius, arba yra nuoroda, kad taikoma maržos schema).
PVM mokėtojui, įsigijusiam automobilį iš ES valstybės narės pagal maržos schemą, jokių PVM prievolių neatsiranda (toks įsigijimas Lietuvoje nelaikomas PVM objektu), vadinasi, jo nereikia deklaruoti PVM deklaracijoje ir nereikia skaičiuoti atvirkštinio PVM.
Tačiau, PVM mokėtojas, įsigijęs automobilį iš ES šalies, turi pasitikslinti, ar jis atitinka anksčiau paminėtą „naudoto“ automobilio sąvoką PVM tikslais, nes gali atsitikti taip, kad pardavėjas nepagrįstai taikė maržos schemą. Jei perkamas „naujas“ automobilis, toks automobilio įsigijimas bus laikomas PVM objektu Lietuvoje ir pirkėjui atsirastų prievolė apsiskaičiuoti PVM nuo automobilio įsigijimo iš kitos ES valstybės narės.
Pažymėtina tai, kad Lietuvos PVM įstatymas leidžia parduoti ir „naujus“ (PVM įstatymo prasme) automobilius Lietuvoje, naudojantis maržos schema, tuo atveju, kai automobilis įsigyjamas Lietuvoje be PVM. Šiuo atveju yra laikoma, jog pardavimo PVM jau buvo sumokėtas į biudžetą pirmojo savininko (pvz. auto salono). Tačiau, jei pirkėjas yra ES valstybės narės asmuo ir automobilis išgabenamas iš Lietuvos teritorijos, „naujų“ automobilių pardavimas negali būti vykdomas naudojant maržos schemą.
PVM mokėtojas taiko maržos schemą skaičiuodamas pardavimo PVM nuo teigiamo skirtumo kiekvienam sandoriui. ES PVM Direktyva suteikia galimybę valstybėms narėms pasirinkti, ar skaičiuoti maržą nuo atskiro sandorio, ar nuo visų per laikotarpį įvykdytų sandorių (šiuo atveju būtų atsižvelgta į nuostolingus pardavimus). Lietuvoje, kaip minėta, PVM skaičiuojamas pagal sandorius, vadinasi, nuostolingi pardavimai nėra įvertinami.
PVM mokėtojas gali taikyti nulinį PVM tarifą automobilio maržai tuo atveju, kai automobilis tiekėjo ar jo užsakymu kito asmens yra išgabenamas iš ES teritorijos arba šis automobilis parduodamas pirkėjui, neturinčiam padalinio Lietuvoje, kuris yra įsikūręs už Lietuvos teritorijos ribų (ES valstybėje narėje ar už ES teritorijos ribų).
Eksporto atveju automobilio pardavėjas turi surinkti visus įmanomus įrodymus, kad automobilis buvo išvežtas iš Lietuvos teritorijos (gabenimo dokumentai, eksporto deklaracija, importo kitoje šalyje deklaracija, draudimo dokumentai, pirkėjo priėmimo dokumentai, sutartys ar kt.).
Tačiau svarbu paminėti, kad tiekiant naudotus automobilius į kitą ES narę pagal maržos schemą, skaičiuojamas standartinis, o ne 0 proc. PVM tarifas. Todėl pardavėjas turėtų įvertinti, ar jam tikslingiau skaičiuoti PVM nuo maržos, ar pasirinkti skaičiuoti PVM nuo visos apmokestinamosios vertės ir pritaikyti 0 proc. PVM tarifą.
Atvejai, kai maržos schema netaikoma
Kaip jau minėta anksčiau, maržos schema negali būti taikoma, jei automobilis įsigyjamas su PVM Lietuvoje, įskaitant ir tuos atvejus, kai įsigyjamas „naujas“ automobilis iš ES valstybės narės nors jam ir buvo taikyta maržos schema. Tokiu atveju, PVM mokėtojas turėtų skaičiuoti pardavimo PVM nuo visos įsigyjamo automobilio vertės.
Pažymėtina tai, kad PVM mokėtojui, įsigyjant automobilį iš Lietuvos PVM mokėtojo, kuris taiko maržos schemą, laikoma, kad automobilis pirktas su PVM, todėl maržos schema šiuo atveju taip pat negali būti taikoma.
PVM įstatymas numato, kad pardavėjas, įsigijęs automobilį be PVM, gali pasirinkti vieniems automobiliams skaičiuoti PVM nuo maržos, kitiems skaičiuoti nuo visos tiekiamo automobilio apmokestinamosios vertės. Pasirinkęs skaičiuoti PVM nuo visos apmokestinamosios vertės, PVM mokėtojas, tiekdamas automobilį į kitą ES valstybę narę, gali jį apmokestinti taikydamas nulinį PVM tarifą (jei pirkėjas nurodo savo PVM kodą).
Toks pasirinkimas, pavyzdžiui, būtų naudingas pirkėjui tuomet, kai pirkėjas įsigyja automobilį savo reikmėms (t.y. ne perpardavimui) ir kai pirkėjo valstybėje galima atskaityti automobilių pirkimo PVM.
Jei ES valstybės narės pirkėjas nėra PVM mokėtojas, tokiam pirkėjui tiekiami automobiliai, nors ir yra išgabenami į kitą valstybę narę, turi būti apmokestinami standartiniu PVM tarifu. Todėl pasirinkimas skaičiuoti PVM nuo visos automobilių vertės tokiu atveju yra netikslingas.
PVM registracijos prievolė
Visi paminėtieji atvejai yra taikomi apmokestinamiesiems asmenims, įsiregistravusiems PVM mokėtojais. Tačiau Lietuvoje yra naudotų automobilių pardavėjų, kurie nėra PVM mokėtojai, todėl jiems nėra jokių PVM prievolių. Nežiūrint į tai, jie turi atidžiai sekti PVM registravimosi ribą, kuri yra 100 000 Lt per paskutinius 12 mėnesių. Svarbu žinoti tai, kad į šią ribą skaičiuojamas ne gautas pelnas (marža), o gautas atlygis už visus parduotus automobilius.
Pardavimo PVM yra skaičiuojamas nuo to automobilio, kada minėta riba yra peržengiama. Tačiau asmuo, viršijęs registravimosi ribą nebūtinai privalo registruotis PVM mokėtoju, jei jis planuoja, kad kitais mėnesiais riba nebus peržengta. Šiuo atveju jam reikia apskaičiuoti pardavimo PVM nuo tų sandorių, viršijančių minėtąją ribą, maržos pateikiant PVM mokėtoju neįsiregistravusio asmens mokėtino PVM apyskaitos formą (FR0608).
Reikia nepamiršti, kad PVM registravimosi prievolė atsiranda ne tik dėl pardavimų, bet ir dėl įsigijimų iš ES šalių narių (jei įsigyjama netaikant maržos schemos), jei per pastaruosius 12 mėnesių įsigytų automobilių vertė viršija 35 000 Lt. Viršijus minėtąją ribą, PVM mokėtojui reikia apskaičiuoti pardavimo PVM nuo įsigyto automobilio vertės.
Jeigu asmuo, kuriam buvo prievolė registruotis PVM mokėtoju dėl įsigijimų, neįsiregistruoja, jam reikia deklaruoti įsigijimo iš ES valstybės narės PVM minėtoje apyskaitoje (FR0608) ir šio automobilio pirkimo PVM nebus atskaitomas.
Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigalioję su automobiliais susijusių paslaugų apmokestinimo pasikeitimai
Nuo 2010 m. sausio 1 d. pasikeitė kilnojamųjų daiktų aptarnavimo paslaugų apmokestinimas (įskaitant automobilių remontą, plovimą). Pagal naują įstatymo redakciją, automobilių remonto paslaugos bus laikomos suteiktomis ten, kur įsikūręs paslaugos pirkėjas (jei jis yra apmokestinamasis asmuo).
Pagal senąją redakciją, tik tuo atveju kai automobiliai yra atgabenami į Lietuvą remontui, o po to vėl išgabenami, paslauga laikoma suteikta ne Lietuvoje, o paslaugos pirkėjo valstybėje. Tačiau remonto paslaugas atliekantis PVM mokėtojas, norėdamas išrašyti sąskaitą be PVM, turi atskirai vesti remontui įvežtų ir išgabentų automobilių apskaitą, rinkti įrodymus, jog automobilis faktiškai buvo įsivežtas ir po remonto išvežtas iš Lietuvos teritorijos. Taigi įstatymo pasikeitimas supaprastins apmokestinimą ir remonto įmonei nebereikės vykdyti minėtųjų dokumentacijos reikalavimų.
Taip pat pasikeitė ir ilgalaikių transporto nuomos paslaugų apmokestinimo vieta. Nuo 2010 m. sausio 1 d., automobilių nuomos paslaugos yra apmokestinamos toje valstybėje, kurioje įsikūręs pirkėjas, jei jis yra apmokestinamasis asmuo. Jei pirkėjas nėra apmokestinamasis asmuo, paslaugos bus apmokestinamos toje valstybėje, kurioje įsikūręs paslaugos teikėjas.
Trumpalaikės nuomos atveju (iki 30 dienų) PVM apmokestinama toje valstybėje, kurioje transporto priemonė fiziškai perduodama asmeniui.
Taigi, įmonė atlikdama minėtąsias paslaugas užsienio asmenims, turėtų pasidomėti, ar atliekamos paslaugos yra PVM objektas Lietuvoje ir ar nėra jokių PVM prievolių kitoje ES valstybėje narėje.
