Šalys žvalgosi į netiesioginius mokesčius, siekdamos subalansuoti biudžetą pasibaigus recesijai

Kristina Kriščiūnaitė
UAB „PricewaterhouseCoopers“
Partnerė, Mokesčių ir teisės skyriaus vadovė

(2011 06 21 ELTA)

Perėjimas nuo tiesioginių prie netiesioginių mokesčių įgauna pagreitį globaliu mastu kaip recesijos padarinys, vyriausybėms ieškant būdų padidinti mokesčių surinkimą. Tokia pagrindinė išvada daroma naujausioje PwC ataskaitoje, apžvelgiančioje netiesioginių mokesčių sistemos vystymąsi pasauliniu mastu.

Ataskaitoje – Shifting the balance: from direct to indirect taxes – detaliai apžvelgiamos mokesčių sistemos  ir jų skirtumai svarbiausiose pasaulio valstybėse; joje nagrinėjamos žymiausios reformos ir geriausia praktika; ir svarstomi atitinkami privalumai, siekiant tarpvalstybinių reikalavimų suvienodinimo ateityje.

PwC partnerė Lietuvoje Kristina Kriščiūnaitė teigia, jog: “Pastaruoju metu matyti, kad valstybės vis labiau koncentruojasi ties netiesioginiais mokesčiais, o PVM surinkimas auga daugelyje šalių ir ši tendencija turėtų išlikti. Taigi jei yra noras labiau apmokestinti turtingesnius, pakėlus netiesioginius mokesčius, tokius kaip PVM, akcizai ir pan., jie jų sumokės daugiau, nes išleidžia daugiau“.

PVM sistemos šiuo metu jau veikia 156 šalyse pasauliniu mastu ir dar 7 šalys jas ketina įsivesti iki 2013 m. Išsivysčiusiame pasaulyje, tendenciją didinti netiesioginius mokesčius paskatino finansinė krizė. Išaugęs biudžeto deficitas daugelį vyriausybių, ypač Europoje, privertė ieškoti papildomų pajamų didinimo būdų ir jos vis labiau krypsta į netiesioginius mokesčius, kaip galimą sprendimą.

„Minėtą perėjimą galima pagrįsti santykiniu vartojimo mokesčių veiksmingumu, kadangi vartojimas yra bendresnis ir stabilesnis pagrindas nei pelnas ir pajamos. Didesnė bazė leidžia taikyti mažesnius tarifus, tad mažėja iškraipomasis apmokestinimo poveikis, teigiamai veikiamas augimas ir užimtumas", - teigia Kristina Kriščiūnaitė.

Apžvelgus pastarųjų trijų metų Lietuvos Respublikos Valstybės biudžeto vykdymo duomenis, pastebima, jog surenkamų netiesioginių mokesčių dalis kiekvienais metais sudaro vis didesnę pajamų iš mokesčių dalį. Pajamos iš Netiesioginių mokesčių 2010 m. sudarė beveik 82 % pajamų iš mokesčių.
 

Šaltinis: Valstybės biudžeto vykdymo duomenys už 2008 m., 2009 m., 2010 m.

Taigi, netiesioginiai mokesčiai yra vienas pagrindinių Valstybės pajamų šaltinių. K. Kriščiūnaitės nuomone: „ Tai turėtų būti signalas Valstybei, kad reikėtų orientuotis ne į tiesioginių mokesčių didinimą, o į netiesioginių mokesčių bazės plėtimą ar tarifų didinimą. Todėl planai taikyti progresinių  mokesčių politiką gyventojų pajamoms yra iš esmės ydingi, nes progresiniai mokesčiai pajamų surinkimą padidintų tik nežymiai ir trumpam, bei sugadintų šalies patrauklumo investuotojams reputaciją.“

Pasak Ine Lejeune, PwC netiesioginių mokesčių ekspertės globaliu mastu: “Akivaizdu, jog netiesioginiai mokesčiai gali atrodyti labiau priimtini verslui, nes jie yra perleidžiami vartotojui. Tačiau vis tik yra patiriamos  nemažos išlaidos šiuos mokesčius administruojant.”

Nors apmokestinimo principai yra beveik  visur vienodi, PVM apmokestinimo taisyklės skiriasi kiekvienoje šalyje. Pasak Ine Lejeune: “Išlaidos dėl administracinių reikalavimų gali dar labiau išaugti dėl taikomų baudų ir bylinėjimosi išlaidų, nes šiuo metu netiesioginius mokesčius dažniau tikrina mokesčių administratoriai.“

Šių dienų Europos Sąjungos PVM sistemos pagrindas buvo sukurtas XX a. 7 dešimtmečio pabaigoje, esant šešioms valstybėms narėms. Šiandien ES yra 27 narės, pasaulinė prekyba ženkliai padidėjusi, ekonomika vis daugiau orientuojasi į paslaugas, o ne į prekybą prekėmis, o Internetas daro žymią įtaką pasaulinei ekonomikai.

Visa tai reiškia, kad PVM sistema, atskirai administruojama 27 –iose valstybėse narėse, kartu su gausybe išimčių ir skirtingais tarifais, mokesčių mokėtojus apkrauna administracine našta, sukuriant sunkumus efektyviai surenkant PVM ir jį administruojant. Atsižvelgiant į tai, ES PVM sistema susiduria su didžiuliais iššūkiais ir reformos būtinybe.

Siekiant supaprastinti PVM sistemą ir sustiprinti jos, kaip įplaukų šaltinio, pajėgumą, didinti ekonominį veiksmingumą bei stabilumą tuo pačiu metu mažinant administravimo sąnaudas, Europos Komisija 2010 m. gruodžio 1 d. paskelbė “Žaliąją Knygą - PVM ateitis. Paprastesnės, stabilesnės ir veiksmingesnės PVM sistemos kūrimas”. Iki 2011 m. gegužės 31 d. buvo vykdomos plataus masto viešos konsultacijos. Šių metų pabaigoje tikimasi išdėstyti būsimos PVM sistemos prioritetus.

Ine Lejeune daro išvadą: „Šalys jaučia spaudimą bandydamos sukurti veiksmingą, subalsuotą ir efektyvią netiesioginių mokesčių sistemą, kuri būtų tinkama XXI amžiui“.