Išankstiniai įpareigojantys sandorių kainodaros susitarimai – priemonė aiškumui kontroliuojamuosiuose sandoriuose pasiekti

Nuo 2012 metų Lietuvoje įmonės galės sudaryti išankstinius įpareigojančius susitarimus su mokesčių administratoriumi dėl kontroliuojamų sandorių kainodaros. Tai turėtų suteikti aiškumo ir užtikrintumo ypač tarptautinėms įmonėms, planuojančioms vykdyti didelės apimties sandorius su asocijuotomis įmonėmis.

Kadangi sandorių kainodara nesiremia tiksliomis formulėmis, dažnai analizuojant sandorius erdvės lieka ir subjektyvumui. O kadangi kontroliuojamųjų sandorių kainodara tiesiogiai įtakoja įmonių pelno apmokestinimą, vis dažnesni darosi mokesčių administratorių ginčai su mokesčių mokėtojais dėl šių sandorių vertės. Kadangi tokių nesutarimų nagrinėjimas teismuose būtų ilgas ir brangus,  įvedamas instrumentas, skirtas dėl kontroliuojamųjų sandorių apmokestinimo susitarti iš anksto -išankstiniai įpareigojantys sandorių kainodaros susitarimai (angl. Advance Pricing Agreement).

Kainodaros susitarimai Lietuvoje

Kainodaros susitarimas vakarų pasaulyje yra jau ganėtinai paplitęs instrumentas, kai tuo tarpu rytų ir centrinėje Europoje jis laikomas vis dar yra neseniai atsiradusia naujiena (2006 m. kainodaros susitarimai atsirado Lenkijoje ir Čekijoje, 2007 m. – Vengrijoje ir Rumunijoje).

Nuo 2012 m. sausio 1 d. įsigalioja Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimas,  įtvirtinantis mokesčių mokėtojų teisę pateikti prašymą ir su mokesčių administratoriumi sudaryti išankstinius įpareigojančius susitarimus dėl sandorių kainodaros. Šiuo metu Lietuvos teisinėje bazėje vis dar trūksta detalių kainodaros susitarimų taisyklių. Jų projektas jau yra parengtas bei svarstomas VMI darbo grupėje, o patvirtinti kainodaros susitarimų taisykles yra žadama vėlyvą 2011 m. rudenį. Taigi, pirmuosius prašymus susitarimams dėl kainodaros bus galima pradėti rengti ir pateikinėti VMI  jau nuo 2012 m. pradžios.

Išankstinių įpareigojančių susitarimų esmė

Išankstinis įpareigojantis kainodaros susitarimas - tai susitarimas tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sandorio kainodaros nustatymo metodikos bei apmokestinimo principų. Prašymas negali būti teikiamas dėl paties mokesčio dydžio nustatymo. Kainodaros susitarimai gali būti naudojami įvairiems tarpgrupiniams sandoriams – nuo prekių pardavimo iki nematerialiojo turto perleidimo. Įpareigojantys susitarimai dėl kainodaros bus išduodami apibrėžtam laikotarpiui, t.y. jie galios einamaisiais ir 5 metus nuo sprendimo priėmimo. Šiam laikotarpiui pasibaigus galima siekti kainodaros susitarimą pratęsti, jei nepakito vykdomo kontroliuojamojo sandorio aplinkybės. Kitaip nei kai kuriose vakarų Europos šalyse, kuriose kainodaros susitarimai yra numatomi ir praeityje įvykusiems sandoriams ir tokiu būdu yra siekiama užsitikrinti mokestinį aiškumą galimų patikrinimų metu, Lietuvoje kainodaros susitarimai bus išduodami tik būsimiesiems sandoriams.

Pasirašytas kainodaros susitarimas mokesčių administratoriui būtų privalomas, tačiau mokesčių mokėtojas gali apsispręsti juo ir nesivadovauti. Visgi mokesčių administratorius turi teisę patikrinimo metu kainodaros susitarimu nesivadovauti,  jeigu faktinės sandorio vykdymo aplinkybės skiriasi nuo mokesčių mokėtojo prašyme nurodytų aplinkybių. Svarbu žinoti, jog kainodaros susitarimai nustoja galioti, jeigu pasikeičia teisės aktai ar paskelbiami nauji Lietuvos ar ES teismų išaiškinimai, įtakojantys sudarytą kainodaros susitarimą.

Pasaulinėje praktikoje susitarimai dėl kainodaros numatomi kelių tipų – vienašaliai (angl. unilateral), dvišaliai (angl. bilateral) bei daugiašaliai (angl. multilateral). EBPO rekomendacijose teigiama, kad naudingiausi yra dvišaliai ir daugiašaliai kainodaros susitarimai, nes jie garantuoja visapusį mokestinį aiškumą, kai tuo tarpu vienašalis kainodaros susitarimas, negavus užsienio mokesčių administratoriaus išankstinio pritarimo, nesumažina sandorio koregavimo rizikos iki minimumo. Lietuviškame įstatyme  numatomi vienašaliai kainodaros susitarimai (t.y. susitarimai tik tarp mokesčių mokėtojo bei Valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM, neįtraukiant kitų šalių mokesčių administratorių), tačiau galimybė siekti dvišalio susitarimo yra numatyta pagal procedūrą numatytą dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartyse.

Kainodaros susitarimų privalumai ir trūkumai

Kainodaros susitarimų nauda, kurią gauna mokesčių mokėtojas, yra mokestinės rizikos sumažinimas iki minimumo, užsitikrinant aiškumą kontroliuojamojo sandorio apmokestinimo klausimais ateityje. Kainodaros susitarimai yra ypač vertingi tada, kai sandorių vertė yra didelė ir kai net sąlyginai nedidelis sandorio vertės koregavimas gali nulemti įmonės rezultatus, o tam tikrose situacijose net veiklos tęstinumą. Taisyklių projekte yra numatyta rekomendacija, kad susitarimai būtų sudaromi tik sudėtingiems ir unikaliems sandoriams. Tokiu būdu paliekama teisė mokesčių administratoriui prašymą atmesti kaip nesudėtingą, nors užsienio investuotojui tai ir būtų svarbus sandoris, dėl kurio jis objektyviai ketintų gauti aiškumą mokesčių rizikai sumažinti.

Pasiektas susitarimas dėl sandorių kainodaros mokesčių mokėtojams taip pat reiškia mažesnę kontrolę, nes sudarius tokį susitarimą, sandorių kainodaros kontrolė apsiriboja tikrinimu, ar sandoris yra vykdomas, nepažeidžiant jame nustatytų sąlygų. Dažniausiai pasitaikanti pasaulinė praktika yra, kad mokesčių mokėtojai turi pateikti kasmetinę kainodaros susitarimo dokumentaciją, joje nurodydami faktinę su sandorio vykdymu susijusią informaciją. Lietuviškasis taisyklių projektas tokios išimties nenumato, tačiau praktikoje, kadangi visa išsami dokumentacija jau bus parengta teikiant prašymą dėl kainodaros susitarimo, mokesčių mokėtojui tai turėtų leisti sumažinti su kasmetinės dokumentacijos parengimu susijusias išlaidas.

Kadangi siekiant susitarimo dėl kainodaros mokesčių mokėtojai yra priversti iš anksto suplanuoti sandorio sąlygas, tai turėtų padėti išvengti praktikoje pasitaikančios situacijos, kai sandorių kainodara nėra planuojama, o bandoma pagrįsti retrospektyviai.

Be abejonės kainodaros susitarimo įneštas aiškumas prisideda prie valstybės mokestinio klimato gerinimo bei tokiu būdu leidžia lengviau pritraukti užsienio investuotojus.

Nepaisant svarių privalumų, kainodaros susitarimo instrumentas turi ir trūkumų. Svarbiausias jų yra sudėtinga ir daug atskleidžianti dokumentacija, kurią mokesčių mokėtojas turi parengti, pateikdamas prašymą susitarimui. Be to prašymų dėl kainodaros susitarimų nagrinėjimo procedūra gali būti sudėtinga ir ilga – įstatyme numatomas 60 dienų (o iki 2013 m. liepos 1 d. gautiems pašymams – 90 d.) nagrinėjimo terminas su galimybę jį pratęsti dar 60 dienų.

Jau greitai praktika parodys, kaip išankstinių įpareigojančių susitarimų dėl sandorių kainodaros instrumentas veiks mūsų šalyje. Tikėkimės, jis mūsų verslui duos realios naudos.