Naujovės įmonėms gali pabranginti bylinėjimąsi

Herkus Gabartas Advokatas, Vyr. projektų vadovas 25/08/17

„Verslo žinios“, publikuota: 2017 07 03, autorius: Vytautas S. Migonytė

Nuo liepos 1 d. susiaurėjo ratas asmenų, galinčių atstovauti įmonėms ir teismuose. Advokatai dėl šių pakeitimų turės daugiau darbo, tačiau advokato licencijos neturintys teisininkai, dirbantys, pavyzdžiui, teisės paslaugų firmose, bus iš esmės išstumti iš bylinėjimosi teisme proceso. Neatmetama, kad dėl tokių naujovių verslo įmonėms, neturinčioms savų teisininkų, gali išaugti bylinėjimosi kaštai.

Naujovių teisinių paslaugų teikėjams ir klientams atneša nuo liepos 1 d. įsigalioję Civilinio proceso kodekso pakeitimai. Jie esminę teisę atstovauti civilinėje byloje tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui perduoda advokatui ir iš bylinėjimosi teisme proceso iš esmės eliminuoja teisines paslaugas teikiančias firmas, ne advokatų kontoras.

Herkus Gabartas, advokatų kontoros „Bukauskas ir partneriai / PwC Legal“ advokatas, aiškina, kad iki liepos 1 d. atstovauti įmonėms pirmos instancijos teisme – surašyti ieškinį, atstovauti teisme ir pan. – iš esmės galėjo gana daug įvairių asmenų – ne tik advokatai ar besibylinėjančių įmonių darbuotojai, turintys aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, tačiau ir kiti asmenys, pavyzdžiui, teisinių paslaugų teikėjai, neturintys advokato licencijos.

O nuo liepos 1 d. galimų atstovų teisme skaičius mažėja, neturintys advokato licencijos teisininkai nebegalės atstovauti įmonėms teisme, nebent jie yra tos įmonės ar su ja susijusios patronuojančiosios ar patronuojamosios bendrovės darbuotojai, turintys teisinį išsilavinimą.

Iki šiol atstovavimo teisme paslaugas neretai teikdavo įvairios asociacijos.

„Pakeitimuose aiškiai įtvirtinama, kad asociacijos ir kiti viešieji juridiniai asmenys savo nariams gali teisme atstovauti tik neatlygintinai ir tik dėl klausimų, susijusių su šių asmenų veiklos sritimi. Anksčiau pakako, kad steigimo dokumentuose kaip veiklos tikslas būtų nurodytas tam tikros grupės asmenų atstovavimas ir gynimas teisme, pvz., teisininkas – ne advokatas – įsteigdavo VšĮ, klientai tapdavo tos VšĮ dalininkais ir tada tas teisininkas galėdavo atstovauti jiems teisme“, – pasakoja Jurgita Judickienė, advokatų profesinės bendrijos „Jurex“ vadovaujančioji partnerė.

Be to, apeliacinį skundą, reikalingą norint apskųsti žemesnės instancijos teismo sprendimą, nuo liepos 1 d. galės surašyti bei pasirašyti, taip pat atstovauti apeliacinės instancijos teismo posėdyje tik advokatas arba įmonės darbuotojas, turintis aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą.

Iki liepos surašyti apeliacinį skundą galėjo ir paprastas teisininkas, pvz., skundą surašydavo teisinių paslaugų įmonės teisininkas, pasirašydavo direktorius ir pan.

Dar viena svarbi naujovė – nuo liepos šalis, laimėjusi civilinė bylą, galės iš pralaimėjusios pusės reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas jau tik tuo atveju, jei jai atstovavo advokatas arba advokato padėjėjas. Jei teisines paslaugas teikė ne advokatas ar advokato padėjėjas, o pavyzdžiui, UAB, VšĮ, asociacija ir pan., tokios išlaidos už teisinių paslaugų teikimą nebus laikomos pagrįstomis ir būtinomis, tad jų atlyginimo reikalauti nebus galima.

Žada daugiau kokybės

Advokatai naujovėmis džiaugiasi ir tikina, kad jų naudą pajus ir klientai – daugiau darbų perėmus advokatams turėtų pagerėti atstovavimo teisme kokybė.

„Šie pakeitimai padės spręsti nekokybiško atstovavimo teisme problemą“, – mano Vilija Viešūnaitė, advokatų kontoros „Triniti“ advokatė. Pasak jos, iki šiol, kai buvo įprasta praktika steigti asociacijas, kurios prisidengdamos savo tikslais teikdavo teisinio atstovavimo teismuose paslaugas, jų vardu veikiantys asmenys kartais net neturėdavo teisinio išsilavinimo, taigi ir tinkamos kompetencijos.

„Nuo liepos nei asociacijos ir jų nariai, nei teisininkai, kurie atstovavimo paslaugas teikia pagal sutartis, atstovauti teisme negalės, taigi atstovavimas taps kokybiškesnis, nes advokatai tai daro profesionaliau. Esant profesionaliam atstovavimui mažėja klaidų tikimybė, sutrumpėja bylinėjimosi laikas ir dažnai sutaupoma piniginių lėšų. Advokatas veikia pagal tam tikras aukšto standarto etikos taisykles, todėl klientui atstovaujama labiausiai atitinkant jo interesus“, – teigia p. Viešūnaitė.

Ponia Judickienė priduria, kad dėl naujovių teismus turėtų pasiekti mažiau nekokybiškai, neprofesionaliai parengtų teisinių dokumentų. Tiesa, verslo įmonėms bylinėjimasis gali ir pabrangti.

Patuštins piniginę?

„Kadangi advokatų įkainiai dėl geresnės kvalifikacijos paprastai būna šiek tiek didesni nei teisininkų iš įvairių VšĮ ir UAB, bylinėjimosi kaštai gali šiek tiek išaugti. Jei dėl teisinių paslaugų teikimo kreipsis į teisininkus ne advokatus, bylinėjimasis tikrai brangs, nes šios išlaidos nebus priteisiamos bylos laimėjimo atveju“, – teigia „Jurex“ atstovė.

Ponas Gabartas svarsto, jog tikimybė, kad nuo liepos 1 d. įvedami pokyčiai smarkiai paveiks teisinių paslaugų įkainius, nėra didelė, nes advokatų versle labai didelė konkurencija.

Pasak jo, naujovės paveiks tik tas įmones, kurios iki šiol neturėjo savų teisininkų, dirbančių pagal darbo sutartį, ir naudojosi advokatų kontoros statuso neturinčių teisinių paslaugų įmonių paslaugomis.

Perraikys rinką

Manoma, kad naujovės pakeis jėgų pusiausvyrą teisinių paslaugų rinkoje: advokatų vaidmuo teisminiame procese sustiprės ir jiems bus garantuota daugiau darbo, o kitiems teisinių paslaugų teikėjams prognozės ne tokios šviesios – jiems dėl apribojimų atstovauti teisme iš esmės bus dar sunkiau.

„Kadangi iš atstovavimo teisme yra eliminuojamos asociacijos, VšĮ, teisinių paslaugų įmonės ir pan., šių subjektų turėta rinkos dalis turėtų atitekti advokatams. O teisines paslaugas teikiančios įmonės turėtų imti labiau orientuotis į paslaugas, nesusijusias su ginčais: sutarčių, įvairių vidinių įmonių dokumentų ir pan. rengimą“, – prognozuoja „Jurex“ atstovė.

Įžvelgia monopolizavimą

Teisės paslaugų firmos, neteikiančios advokatų paslaugų, naujovėmis nesidžiaugia. Saulius Vaikšnoras, Nacionalinės teisinių ir konsultacinių paslaugų įmonių asociacijos (NTKPĮA) prezidentas ir teisinių paslaugų UAB Skyrybų centro vadovas, jas tiesiai šviesiai vadina advokatų lobizmo vaisiumi. Jo teigimu, kitose Europos šalyse teisme atstovauti gali ir ne advokatas. „Neatmetame galimybės kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar tai neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygybės prieš įstatymą principui, pavyzdžiui, pakeitimas, kuris nebeleis bylos dalyviui prisiteisti bylinėjimosi išlaidų, jei teisme atstovavo ne advokatas“, – sako jis.

„Teisininkų daug bedarbių, kasmet iškepamas pulkas naujų, tad kam nors tenka netgi vykti į Didžiąją Britaniją braškių rinkti. O valstybė, užuot liberalizavusi šį sektorių, elgiasi priešingai ir priima tokius įstatymus, kurie susiaurina veiklos galimybes teisės specialistams, jei jie nėra advokatai. Kodėl gydytojui tam, kad galėtų dirbi savo darbą, pacientui pakeisti širdį ar kepenis, nereikia būti jokios asocijuotos struktūros nariu, o teisininkus varu varo į advokatūrą“, – emocingai kalba jis.

Pašnekovo duomenimis, Lietuvoje veikia apie 3.000 teisinių paslaugų firmų, dalis jų yra sudariusios sutartis su advokatais, ir jei pačios negali atstovauti teisme, siunčia advokatą. Paklaustas, kokį poveikį pakeitimai turės teisinių paslaugų firmoms, p. Vaikšnoras sako, kad tai parodys laikas.

„Už visas teisės firmas kalbėti negaliu. Gal kai kas užsidarys, eis į darbo biržą. Tačiau mūsų įmonei ir mūsų asociacijos nariams, kurių yra apie 60–70, poveikio pakeitimai neturės, nes jie moka dirbti kūrybiškai. Mūsų firma teisme neatstovauja, mes paruošiame dokumentus, surandame advokatą ir jis atstovauja“, – aiškino p. Vaikšnoras.

Pašnekovas prognozuoja, kad dėl pakeitimų nukentės įmonės ir gyventojai, nes atstovavimas teisme brangs 2–3 kartus.

„O atstovavimo teisme kokybės advokatų dalyvavimo išplėtimas nepagerins. Ji pagerėtų, jei po teismus vaikščiotų tik dešimt pačių geriausių, elitinių Lietuvos advokatų. Tačiau advokatų yra daug, jų patirtis ir kvalifikacija labai skiriasi, anaiptol ne visi advokatai kompetencija prilygsta tiems teisininkams, kurie advokato licencijos neturi. Tik konkurencija gali parodyti, kuris yra profesionalesnis“, – pabrėžia jis.

Žeria kritikos

Teisininkė Jūratė Masiulionienė-Petruitienė irgi nemano, kad pranašystės, esą perdavus atstovavimą advokatams pagerės jo kokybė, būtinai išsipildys.

 „Padirbęs porą metų advokato padėjėju jaunas teisininkas jau gali gauti advokato licenciją, o paprastas teisininkas, ne advokatas, gali turėti 25 metų patirtį ir būti gerokai labiau kvalifikuotas, kai advokatas be patirties, irgi gali nukentėti klientų interesai, tačiau išskirtinės teisės kažkodėl suteikiamos advokatui“, – stebisi pašnekovė. Ji pabrėžia, kad kai kuriose šalyse advokatai skirstomi pagal specializaciją ir kvalifikaciją, pagal tai nustatoma, ką kuris advokatas gali daryti, kur atstovauti, kur ne.

„Pas mus nesvarbu, ar advokatas turi 25, ar vos 3 metus praktikos, jis vis tiek turi tas pačias teises“, – sako ji.

Pašnekovės nuomone, įstatymais nustačius advokatams išskirtines teises teikti tam tikras paslaugas ir eliminuojant kitus teises specialistus, yra formuojamas savotiškas monopolis, o kartu terpė didinti įkainius.

„Visgi didelės įtakos teisinių paslaugų rinkai šios naujovės neturės. Dauguma teisinių paslaugų įmonių, konsultantų ir pan. neužsiima atstovavimu teisme, jos verčiasi neteisminiu skolų išieškojimu, sutarčių rengimu, įmonių dokumentacijos redagavimu ir pan. Tad tokių verslo subjektų Civilinio proceso kodekso pakeitimai niekaip nepaveiks“, – prognozuoja ji.

Susisiekite su mumis

Herkus Gabartas
Advokatas, Vyr. projektų vadovas
Tel. +370 659 14705
Email

Sekite mūsų naujienas