Gyvybės draudimas darbuotojų naudai įgauna pagreitį

Rasa Valatkevičiūtė Projektų vadovė, Mokesčių ir teisės skyrius 25/08/17

„Verslo žinios“, publikuota: 2017 08 24, autorius: Vytautas V. Žeimantas

Darbdavių gyvybės draudimo įmokos darbuotojų naudai pernai nuo labai mažo lygio augo kartais. Norint jas mokėti, reikia suvaldyti su mokesčių vengimu susijusią riziką.

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, pernai nuo 0,7 mln. Eur iki 11,4 mln. Eur augo darbuotojų naudai mokamos gyvybės draudimo ir pensijų įmokos, kurios neapmokestinamos pagal Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą. Darbuotojų, kurie gauna tokias išmokas, skaičius nuo 130 užpernai išaugo iki 15.739 pernai.

Panašia apimtimi didėjo ir darbdavių už darbuotoją mokamos sveikatos draudimo įmokos.

Be mokesčių

Lietuvos įstatymai darbdaviui leidžia įsitraukti į sąnaudas įmokas į darbuotojų pensijų fondus ir gyvybės draudimo sutartis su sąlyga, kad pervestų įmokų suma neviršija 25% darbuotojo atlyginimo popieriuje. Todėl, darbdaviui su darbuotoju sutarus, kad atlyginimas į rankas didės 100 Eur, tokią sumą darbdavys galėtų ir pervesti į darbuotojo pensijų kaupimo ar gyvybės draudimo sąskaitą. O norint, kad 100 Eur jau dabar pasiektų darbuotojo rankas, darbdaviui dar reikia sumokėti daugiau nei 40 Eur mokesčių.

Rasa Valatkevičiūtė, konsultacijų bendrovės „PwC“ mokesčių ekspertė, draudimo įmokų darbuotojų naudai augimą sieja su gausesniu būriu užsienio investuotojų Lietuvoje ir su paslaugų centrų plėtra.

„Užsienyje darbuotojų draudimas yra įprasta praktika. Be to, Lietuvoje tokios įmokos neapmokestinamos nei „Sodra“, nei GPM, jos taip pat mažina įmonės apmokestinamąjį pelną“, – teigia p. Valatkevičiūtė.

Mokesčių ekspertė primena, kad 2011 m. VMI kėlė klausimą dėl mokesčių vengimo, kai darbuotojai kaupiamojo draudimo pinigus pasiimdavo pirma laiko ir tokiu būdu išvengdavo mokesčių. VMI tokių įmokų mokėjimą ir išmokų pirma laiko išsiėmimą laiko darbo užmokesčiu.

Alina Gaudutytė, VMI Teisės departamento direktoriaus pavaduotoja, pabrėžia, kad pasitaikydavo atvejų, kai, siekiant pasinaudoti mokesčio lengvata, nustatyta išmokoms pagal pasibaigusią 5 metų gyvybės draudimo sutartį, išmokos gavėjas, baigiantis šios sutarties galiojimo terminui, būdavo pakeičiamas taip, kad atitiktų sąlygas, kai išmoka yra neapmokestinama. Pavyzdžiui, išmokos gavėjas būdavo pakeičiamas šeimos nariu, kuriam iki pensinio amžiaus buvo likę ne daugiau kaip 5 metai, arba riboto darbingumo asmeniu.

Pajamų mokesčio lengvata taikoma gyventojo pajamoms, gaunamoms, kai darbdavys jo naudai moka:

  • gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, kurios terminas ne trumpesnis kaip 10 metų arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam yra suėję 55 metai (taikoma sutartims, sudarytoms iki 2012 12 31) arba kuriam iki senatvės pensijos amžiaus yra likę ne daugiau kaip 5 metai (taikoma nuo 2013 01 01 sudarytoms sutartims);
  • lengvata taip pat taikoma draudimo įmokoms už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas;
  • lengvata taip pat taikoma pensijų įmokoms į pensijų sąskaitą pensijų fonde.

Ponia Valatkevičiūtė pabrėžia, kad nuo 2014 m. atsirado prievolė deklaruoti tokias draudimo įmokas darbuotojų naudai VMI, todėl skaidrumo šioje srityje atsirado daugiau.

„Norint sumažinti mokesčių vengimo riziką, reikia sudaryti tokias sutartis, kurios neleistų darbuotojams pasiimti lėšų pirma laiko ar keisti sutartis ir taip išvengti mokesčių“, – teigia p. Valatkevičiūtė.

Anot p. Gaudutytės, nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo GPM įstatymo pakeitimai, kurie užtikrina, kad lengvata būtų taikoma tinkamai.

Dabar pagal gyvybės draudimo sutartis išmokamos išmokos (išvardytos GPMĮ 17 str. 1 d. 9, 9(1) ir 10 punktuose) neapmokestinamos, jeigu naudos gavėjas nesikeitė nuo draudimo sutarties sudarymo datos, išskyrus atvejus, kai jis buvo pakeistas dėl naudos gavėjo mirties, nutraukus santuoką ar naudos gavėju tapo kitas vaikas šeimoje. Po įstatymo pakeitimų lengvata netaikoma ir tuo atveju, jeigu naudos gavėjas keitėsi iki 2016 m. gruodžio 31 d.

„SEB gyvybės draudimas“ duomenimis, 2016 m. darbuotojų naudai papildomai kaupti pradėjo 40% daugiau įmonių.

„Darbdaviai nuolat ieško papildomų instrumentų, kurie padėtų išlaikyti darbuotojus, be to įmokoms pagal darbuotojų naudai sudarytas gyvybės draudimo ar trečios pakopos pensijų fondų sutartis, yra taikoma mokestinė lengvata“, – teigia Atsako Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė, UAB „SEB gyvybės draudimas“ valdybos pirmininkė.

Anot p. Gutauskaitės-Bubnelienės, galima nustatyti, kad tam tikrą, su darbuotoju sutartą laikotarpį jos savininkė bus darbdavio įmonė. Nors darbuotojas ir bus lėšų gavėjas sutarties laikotarpio pabaigoje, tačiau sutartu su darbdaviu laikotarpiu be darbdavio sutikimo jis negalės išsimokėti sukauptų lėšų. Taip užtikrinama, kad kaupimas pensijai būtų ilgalaikis, o sukauptos lėšos nebūtų panaudojamos kitiems tikslams.

Ponia Gaudutytė pabrėžia, kad lengvata yra nustatyta gyventojui, kurį su įmokas mokančiu asmeniu sieja darbo santykiai, todėl sąlyga „įmokos mokamos darbuotojo naudai“ tenkinama tik tokiu atveju, kai darbdavys išlaidų patiria kaupdamas darbuotojo naudai ir (ar) drausdamas darbuotoją mirties, ligos ar kitais atvejais, t. y. kai darbuotojas pagal draudimo sutarties sąlygas yra ne tik naudos gavėjas, bet ir apdraustasis.

Išmokų apmokestinamas

Kai darbuotojas gauna kaupiamojo gyvybės draudimo išmoką pagal draudimo sutartį, pagal kurią draudimo įmokas mokėjo jo darbdavys, išmokos apmokestinimas priklauso nuo sutarties trukmės, darbuotojo amžiaus bei kitų mokesčių įstatymuose numatytų faktorių. Tam tikrais atvejais išmokos neapmokestinamos.

Anot „SEB gyvybės draudimas“ valdybos pirmininkės, draudimo išmoka yra neapmokestinama 15% GPM, jei jau yra praėję ne mažiau kaip 5 metai nuo sutarties sudarymo, o išmokos gavimo metu jos gavėjui iki senatvės pensijos amžiaus liko ne daugiau kaip 5 m. Papildoma lengvata galioja, kai išmokos gavėjui yra nustatytas ne mažesnis nei 60% nedarbingumas.

Nepateisino lūkesčių

Artūras Bakšinskas, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) prezidentas, pabrėžia, kad dabar stebime antrąją darbuotojams skirtų produktų populiarumo bangą. Pirmoji buvo 2004–2007 m., tačiau vėliau krizė ir tam tikras nusivylimas jais atšaldė darbdavių norą drausti darbuotojus.

„Darbdaviai tikėjosi, kad gyvybės ar sveikatos draudimu apdraustas darbuotojas bus pririštas prie bendrovės, tačiau tokie lūkesčiai nepasiteisino“, – teigia p. Bakšinskas.

Dabar tokie produktai vėl populiarėja, tačiau pati rinka tik formuojasi.

„Kalbant apie sveikatos draudimą, jis nėra labai pelningas patiems draudikams, nes darbuotojai plačiai naudojasi galimybe apsilankyti pas gydytojus“, – teigia p. Bakšinskas. Todėl keičiasi paslaugų krepšeliai, vienos draudimo bendrovės ateina į šią rinką, kitos iš jos išeina. Sveikatos draudimo paslaugas gali teikti tiek gyvybės, tiek negyvybės draudimo bendrovės.

Anot p. Bakšinsko, Lietuvoje dominuoja mažos ir vidutinės bendrovės, o jos drausti darbuotojų neskuba, todėl asociacijos vadovas kol kas nesitiki didelio šios draudimo rūšies proveržio.

Susisiekite su mumis

Rasa Valatkevičiūtė
Projektų vadovė, Mokesčių ir teisės skyrius
Tel. +370 600 29 727
Email

Sekite mūsų naujienas