Aušra Miltenytė
„PricewaterhouseCoopers" vyresnioji mokesčių konsultantė
(2007 m. rugsėjo 18 d., „Verslo žinios")
Kai tiekiamos įvairios juodųjų ir spalvotojų metalų atliekos ir laužas bei tam tikra mediena, pardavimo PVM už tiekiamas prekes apskaityti ir sumokėti turės pirkėjas. Be to, tokia tvarka bus taikoma ir kai prekių tiekėjui teisme pradėta bankroto procedūra arba iškelta restruktūrizavimo byla.
Vyriausybė pritarė tvarkai, pagal kurią pardavimo PVM už tiekiamas prekes arba teikiamas paslaugas apskaityti ir sumokėti turės pirkėjas, kai tiekiamos įvairios juodųjų ir spalvotojų metalų atliekos ir laužas bei tam tikra mediena (rąstai, lentos ir pan.). Be to, tokia tvarka bus taikoma ir kai prekių tiekėjui (paslaugų teikėjui) teisme pradėta bankroto procedūra arba iškelta restruktūrizavimo byla. Ši tvarka bus taikoma nuo 2008 m. sausio 1 d.
Tokiu būdu Lietuvos Vyriausybė pasinaudojo jai Europos Tarybos suteiktu leidimu taikyti tam tikras nuostatas, nukrypstančias nuo Šeštosios direktyvos, bei kai kuriomis direktyvos suteikiamomis galimybėmis.
Lietuvos PVM mokėtojai dar pamena, kad iki 2006 m. gruodžio 16 d. įsigaliojusio PVM įstatymo 96 straipsnio pakeitimo jiems buvo taikoma prievolė apskaityti ir sumokėti PVM už prekes ir paslaugas, kurias jiems parduoda tam tikri Lietuvos PVM mokėtojai. Pastariesiems mokesčių administratorius buvo nurodęs, kad už juos pardavimo PVM į valstybės biudžetą sumoka klientai. Pasikeitus PVM įstatymo 96 straipsniui, tokios prievolės nebeliko.
Minėtų PVM įstatymo pakeitimų teko imtis todėl, kad tokios taisyklės neatitiko Šeštosios direktyvos 21 straipsnio. Tačiau Europos Taryba savo 2006 m. gegužės 15 d. sprendimu 2006/388/EB Lietuvai suteikė teisę taikyti nuostatas, nukrypstančias nuo Šeštosios direktyvos.
Vyriausybė išsiderėjo
Lietuva savo prašymą grindė tuo, jog dažnai apmokestinamieji asmenys, kurių atžvilgiu pradėta teisminė bankroto procedūra arba restruktūrizavimas, negali sumokėti PVM sąskaitose faktūrose nurodyto PVM, bei tuo, kad kai kuriuose verslo sektoriuose (išskiriamas medienos, juodųjų arba spalvotųjų metalų atliekų, statybos paslaugų verslas) neretai vengiama mokėti mokesčius.
Lietuvos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, remdamasi Europos Tarybos sprendimu 2006/388/EB, turėjo teisę nustatyti, kad tiekiamų prekių arba teikiamų paslaugų gavėjas yra asmuo, privalantis sumokėti PVM, šiais atvejais:
· kai prekes tiekia arba paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo, kurio atžvilgiu pradėta teisminė bankroto arba restruktūrizavimo procedūra;
· kai tiekiama mediena;
· kai tiekiamos juodųjų metalų atliekos ir laužas, likučiai ir kitos perdirbamos medžiagos, susidedančios iš juodųjų ir spalvotųjų metalų;
· kai subrangovas generaliniam rangovui, kitam subrangovui arba bendrovei, kuri pati vykdo statybos darbus, teikia statybos darbų paslaugas.
Leidimas nukrypti nuo Šeštosios direktyvos nuostatų pirmais dviem atvejais galioja iki 2009 m. gruodžio 31 d., t.y. PVM apskaičiuoti už apmokestinamuosius asmenis, kurių atžvilgiu pradėta teisminė bankroto arba restruktūrizavimo procedūra arba kurie tiekia medieną galios dvejus metus (nuo 2008 m. sausio
1 d.).
Leidimui taikyti tokią tvarką juodųjų metalų atliekų ir laužo, likučių ir kitų perdirbamų medžiagų, susidedančių iš juodųjų ir spalvotųjų metalų, tiekimo atveju laiko apribojimų nėra, kadangi 2006 m. rugpjūčio 12 d. šios nuostatos buvo įtrauktos į Šeštąją direktyvą ir jomis gali naudotis visos valstybės narės.
Kitos galimybės
Kaip matome, Vyriausybė pasinaudojo savo teise taikyti nuo Šeštosios direktyvos nukrypstančias nuostatas, tačiau ji nevisiškai pasinaudojo kitomis galimybėmis. Turinti teisę tokią pat tvarką taikyti statybos sektoriui, į nutarimo pakeitimą šio sektoriaus ji neįtraukė.
